Prezidentas Valdas Adamkus, pabrėžęs, kad Lietuvą vis labiau trikdo Rusijos požiūris į Sovietų sąjungą, ragina „preciziškai tiksliai“ kalbėti apie šį laikotarpį.
„Suprantama, mūsų daugiaamžėje dvišalių santykių istorijoje būta įvairių periodų. Tačiau kuo toliau, tuo labiau mus trikdo Rusijos požiūris į valstybę, kurią ji pati Belovežo susitarimais paskelbė „nebeegzistuojančia geopolitine realija“. Galiu jus užtikrinti, jog niekas Lietuvoje neketina paneigti rusų tautos indėlio į kovą su fašizmu. Kaip ir kitų tautų - ukrainiečių, baltarusių, kazachų - indėlio“, - antradienį priimdamas naujojo Rusijos ambasadoriaus Vladimiro Čchikvadzės skiriamuosius raštus sakė V.Adamkus.
Jo teigimu, negalima pamiršti, kad šios nebeegzistuojančios valstybės vardu buvo daromi nusikaltimai tarptautinei teisei ir žmoniškumui Baltijos šalyse, Vengrijoje, Čekijoje, Lenkijoje, Afganistane.
„Tapatintis su šiais nusikaltimais, manau, nėra Rusijos politikos tikslas“, - sakė prezidentas.
Todėl, V.Adamkaus nuomone, labai svarbu išmokti kalbėti apie tą sudėtingą laikotarpį preciziškai tiksliai, vienas kito neįžeidžiant ir neužgauliojant.
Anot prezidento, konkrečių žingsnių Lietuva tikisi ir teisinio bendradarbiavimo srityje: sprendžiant įsisenėjusias bylas ar kovojant su neapykantos kurstymu, nepaisant, kur tai būtų daroma - laisvo žodžio ribas peržengiančiuose piketuose gatvėse ar kibernetinėje erdvėje.
Savo pasisakyme prezidentas pasveikino prasidėjusias derybas dėl naujosios ES ir Rusijos santykių sutarties.
Pažymėjęs, jog Lietuva pasisakė ir pasisakys už kuo glaudesnį ir visavertį ES ir Rusijos dialogą, apimantį gal ir nelengvus, bet visai Europai svarbius klausimus, V.Adamkus teigė, kad „kuo daugiau demokratinės Rusijos bus Europoje ir kuo daugiau Europos bus Rusijoje, tuo stipresni, saugesni ir turtingesni bus mūsų valstybių piliečiai“.
„Lietuvos ir Rusijos santykių perspektyva glūdi supratime, kad turtingi galime būti tik tuomet, kai ir kaimynas yra turtingas. Tai galime pasiekti žengdami, nors ir nedidelius, bet konkrečią pridėtinę vertę kuriančius žingsnius: turime plėsti transporto srautus ir gerinti sienos pralaidumą. Turime gerinti mus jungiančių energetinių tinklų infrastruktūrą ir jų patikimumą, glaudžiau konsultuotis aplinkos apsaugos klausimais ir baigti valstybės sienos žymėjimo darbus“, - kalbėjo V.Adamkus.
Rusijos ambasadorius V.Čchikvadzė, savo ruožtu, pabrėžė, kad labai svarbu dvišaliuose santykiuose formuoti tokį klimatą, kuris skatintų draugiškus tautų ryšius, prisidėtų prie gėrovės augimo.
„Todėl būtina neleisti, kad į Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo atmosferą atskiri politikai įneštų spekuliacijų mūsų bendros praeities tema“, - sakė diplomatas.
Rusijos ambasadoriaus akreditavimo ceremonija turėjo vykti birželio 30-ąją, tačiau Prezidentūros iniciatyva buvo atidėta. Tuomet neoficialiai buvo teigiama, kad atidėtas V.Adamkaus susitikimas su V.Čchikvadze yra sąmoningas diplomatinis gestas.
Dekretą dėl karjeros diplomato V.Čchikvadzės paskyrimo ambasadoriumi Lietuvoje tuometinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė gegužės pradžioje. Nuo 2005 metų iki šio paskyrimo V.Čchikvadzė vadovavo Rusijos URM Saugumo departamentui.
V.Čchikvadzė, kuriam dabar 52-eji, yra baigęs Maskvos valstybinį tarptautinių santykių institutą, daugelį metų dirbo įvairiose pozicijose Sovietų sąjungos ir Rusijos diplomatinėje tarnyboje, tarp jų - Angoloje, Kolumbijoje, buvo generaliniu konsulu Barselonoje, ambasadoriumi Čilėje.
