Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus ir Ukrainos vadovas Viktoras Juščenka apsilankė Genocido aukų muziejuje ir apžiūrėjo muziejaus ekspoziciją bei Holodomoro (badmečio) Ukrainoje aukoms atskirti skirtą parodą..
Holodomoras – bolševikų režimo Ukrainoje dirbtinai sukeltas badas, nuo kurio, įvairiais skaičiavimais, žuvo 7–10 mln. ukrainiečių. Vilniuje atidaryta paroda sudaro tarptautinio labdaros fondo „Ukraina 3000“ vykdomos programos „Istorijos pamokos: holodomoras 1932–1933 metais“ dalį. Šio fondo Stebėjimo tarybos pirmininkė yra Ukrainos Prezidento žmona Kateryna Juščenka.
Apsilankę muziejuje, Lietuvos ir Ukrainos prezidentai pagerbė žuvusiųjų atminimą prie paminklo sovietų okupacijos aukoms.
Kalbėdamas susirinkusiems, Prezidentas V.Adamkus pabrėžė, kad labai sunku rasti tinkamų žodžių, kurie apibūdintų visas šias aukas, žmonių pergyvenimus ir skausmą.
„Lietuvos žmonės irgi skaudžiai patyrė sovietinės sistemos, kuri nesirinkdama griovė žmonių likimus ir svajones, naikino ir luošino tautas, barbariškumą“, - sakė šalies vadovas.
Valstybės vadovas pažymėjo, kad tokias parodas ir ekspozicijas turėtų aplankyti ne tik turistai, bet ir kuo daugiau Lietuvos žmonių, ypač jaunimas.
„Šiandien gedime savo tautų žuvusiųjų ir pagerbiame jų atminimą. Tačiau kartu tvirtai žinome, kad piliečių istorinė atmintis apie Holodomorą ir tremtis – tai kelias į tiesai atvirą ir solidarią visuomenę, - sakė V. Adamkus. - Ukrainos ir Lietuvos istorinių tragedijų pamokos kartu stiprina viltį, kad neatsiejamos vertybės – tiesa ir laisvė – visada bus mūsų tautų ir gyvenimo, ir sugyvenimo pagrindas“.
Prezidento nuomone, ši atmintis ukrainiečių ir lietuvių tautoms padėjo atsilaikyti prieš okupantų terorą, išsaugoti nepalaužiamą laisvės ir nepriklausomybės troškimą ir vėl drąsiai išsakyti savo apsisprendimą būti stiprios dvasios ir viltingos ateities valstybėmis.
„Net ir nuo tragiškų įvykių Ukrainoje ir Lietuvoje prabėgę dešimtmečiai nepajėgia užgydyti okupantų padarytų žaizdų, - sakė Lietuvos prezidentas. – Tačiau tie prisiminimai ragina žengti nauju vilties, tiesos ir laisvės keliu, kuriame – ir pagarba praeičiai, ir drąsa ateities kūrybai.
Prezidentas V.Adamkus priminė, kad jau po dešimties dienų Lietuva minės 1948 metų trėmimų 60-iasdešimtmetį, kas įpareigoja dar aktyviau siekti šių nusikaltimų žmoniškumui įvertinimo.
„Todėl šiandien Lietuva deda visas pastangas, kad Europoje atsirastų bendras supratimas apie šią skaudžią vienos žemyno dalies patirtį, o stalinizmo, kaip ir kitų totalitarinių režimų įvykdyti nusikaltimai, būtų vienodai pasmerkti visoje Europos Sąjungoje“, - teigė V. Adamkus.
V. Juščenka sakė lenkiantis galvą prieš visas totalitarizmo aukas. Prisimindamas 1932-1933 metais šioje šalyje sukeltą badmetį, Ukrainos vadovas priminė, kad jo šalis tuomet neteko didžiosios dalies savo ateities.
„Mes niekuomet negalime priprasti prie žmogaus mirties, kuri sukrečia ir palieka gilias skausmo žymes“, - sakė Ukrainos vadovas.
Jis pabrėžė, kad lietuviai puikiai žino, kas yra totalitarinių režimų teroras, nes visų jų prigimtis yra bendra.
„Mes esame solidarūs ir pritariame Lietuvos išsakytam vertinimui, kad visi šie įvykiai buvo nusikaltimas prieš žmoniją, - tvirtino V. Juščenka.
Lietuvos ir Ukrainos prezidentai žuvusiųjų atminimą pagerbė tylos minute.
