Pradėdamas oficialų trijų dienų vizitą Argentinos Respublikoje, Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus dalyvavo 1994 metais įvykdyto teroristinio išpuolio prieš Argentinos žydų organizaciją AMIA minėjimo ceremonijoje.
1994 m. liepos 18 d., teroristinio išpuolio prieš žydų organizaciją AMIA Buenos Airėse aukomis tapo 85 žydų bendruomenės nariai ir dar 300 buvo sužeisti. V.Adamkus yra pirmasis užsienio šalies vadovas, kuris dalyvavo 1994 metų teroristinio išpuolio prieš žydų bendruomenę aukų pagerbime. Buenos Airių žydų bendruomenė yra antra pagal dydį už Izraelio ribų gyvenanti žydų bendruomenė po Niujorko.
Kalbėdamas minėjimo dalyviams, prezidentas sakė lenkiantis galvą prieš žuvusiuosius nuo terorizmo.
“Savęs klausiame kodėl? Nes demokratijos pasaulis niekada nesuvokė ir nesuvoks terorizmo prasmės – juk terorizmas kaip reiškinys yra svetimas žmogaus prigimčiai. Teroristiniais išpuoliais bandoma sėti baimę, tačiau sulig kiekvienu tokiu išpuoliu mes daromės stipresni“, - pažymėjo Lietuvos vadovas.
Lietuvos Prezidentas pabrėžė, kad beprasmiškai žiaurus Holokaustas nesugebėjo palaužti žydų tautos, kuri tik dar labiau susitelkė ir tapo dar tvirtesnė, o 1948 metais buvo įkurtas Izraelis – moderni valstybė, kurios žmonės savo darbais įrodė meilę laisvei.
Valstybės vadovas pažymėjo, kad lietuvių tauta 1918 metais, po 123 metų atkūrusi šalies valstybingumą, 1940 – 1990 metais buvo vėl ištrinta iš žemėlapio ir paeiliui kentė sovietų, vėliau nacių, po to vėl sovietų okupacijų terorą. Tačiau, valstybės vadovo nuomone, šie išbandymai tik dar labiau sustiprino žmonių dvasią, nes nėra didesnio troškimo už laisvės troškimą ir nėra stipresnio kovotojo už laisvės kovotoją.
Prezidentas V.Adamkus pabrėžė, kad jo dalyvavimas šiame minėjime yra ne tik kaip šalies, smerkiančios terorizmą, pagarbos ženklas Argentinos žydų bendruomenei, bet ir kaip pareiga bendrai ir turtingai lietuvių ir žydų tautų istorijai, kuri prasideda dar XIV a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.
“Lietuvoje veikė garsios žydų religinės mokyklos – ješyvos, iš Lietuvos kilo daug žymių rabinų, kantorių, Talmudo žinovų. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūrinėje erdvėje, veikiama iškilių vietinių religinių autoritetų ir socialinių sąlygų, susiformavo savita Lietuvos žydų pasaulėjauta, savitas žydų mentaliteto tipas, dėl kurio Lietuvos žydus ilgainiui imta vadinti litvakais, - sakė Valstybės vadovas. – Lietuva didžiuojasi, kad Vilniuje gyveno ir kūrė, litvakų identitetą formavo Vilniaus Gaonas. Neginčijamas litvakų indėlis moderniojo Izraelio istorijai: trys pirmieji Izraelio prezidentai, keturi premjerai, Kneseto pirmininkas, pirmoji moteris Aukščiausiojo Teismo pirmininkė ir daugelis kitų. Litvakai įnešė didelį indėlį ir į Argentinos, Meksikos, Pietų Afrikos ir kitų valstybių politinį, ekonominį bei kultūrinį gyvenimus“.
“Mes norime, kad šie ryšiai (Lietuvos ir litvakų - aut.) būtų ypač glaudūs ir nuolat tvirtėtų. Todėl aš džiaugiuosi, kad šiandien Argentinos žydų bendruomenė ir Lietuvos atstovybė Buenos Airėse bendradarbiauja rengdamos įvairius renginius ir parodas, - sakė Lietuvos Prezidentas. – Tikiuosi, kad tokių renginių daugės, ypač Holokausto tema, kurios pasaulis neturi teisės pamiršti“.
Žydų organizacijos AMIA prezidentas Aldas Donzis (Aldo Donzis) minėjime sakė, kad labai norėtų su lietuviais susitikti ne tokiomis skausmingomis, bet džiaugsmingomis progomis.
“Tegu tai būna paskutinis kartas, kai susitinkame tokia skausminga proga, pagerbdami nuo teroro žuvusių žydų atminimą, - sakė A.Donzis. – Mes kartu norėtume tik švęsti“.
