Statomus Valdovų rūmus apžiūrėję aukščiausi šalies vadovai nepriėmė galutinio sprendimo dėl papildomų lėšų šiam statiniui skyrimo, tačiau prieštaravimų tokiam pasiūlymui nei jie, nes būrys lydėjusių parlamentarų neišsakė.
„Kada jūs matote, kas yra padaryta.. aš buvau čia irgi atsiklausęs statytojų ir jie pasakė, kad užkonservavimas šitų rūmų
kainuos daugiau negu 20 mln. litų. Atsakymas praktiškas“, - žurnalistams kalbėjo šalies vadovas Valdas Adamkus.
Jo teigimu, Vyriausybė sprendimą dėl papildomų lėšų skyrimo turi paskelbti iki mėnesio pabaigos.
„Laiko, aš galvoju, kad yra iki balandžio 1 dienos, iki šio mėnesio pabaigos. Negalime apsijuokti prieš visą pasaulį. Kvietimai padaryti ir jeigu mes šiandien dar galime kažkaip diplomatiškai pasakyti, kad esant pasaulinei krizei mes turime skaitytis su tuo faktu ir savo norų įgyvendinti negalime. Suvedžioti valstybių vadovus ir visus kitus kviestinius svečius mes neturime moralinės teisės - čia yra pirmas dalykas. Antras - neužmirškime, kad jiems visiems atvykstant visos žinybos turi pradėti dirbti tuoj pat: yra apsauga, hoteliai, parengimai ir planai turi būti išdirbti. To nepadarysime per 30 dienų“, - sakė V. Adamkus.
Premjeras Andrius Kubilius savo ruožtu retoriškai aiškino, kad tūkstantmetį minime rečiau nei išgyvename ekonomines krizes.
„Taip susiklosto, kad mūsų Vyriausybei tenka nuolat daryti gana sudėtingus sprendimus ir suderinti du pakankamai sudėtingus dalykus. Vienas - tai faktas, kad liepos šeštą Lietuvos istorijos tūkstantmetį, tokie minėjimai pasikartoja tik kartą per tūkstantį metų. Kaip žinia, iš kitos pusės visi suprantame, kad pasaulis ir mes išgyvename sunkios ekonominės krizės laikotarpį, kuris pasikartoje gal vieną kartą per šimtą metų“, - sakė A. Kubilius.
Po Valdovų rūmus, skendinčiuose statybų dulkėse, ir patižusį kiemą trečiadienį žvalgėsi ir Seimo pirmininkas, įvairių parlamentinių frakcijų atstovai, kuriems Valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties klausimų komisijos pirmininkas, kadenciją baigęs prezidentas Algirdas Brazauskas aiškino, kad „tėvynės pinigais nepamatuosi“. Jis ragino „palengvinti žmonių mąstymą ir supratimą“ jiems aiškinant, kad skyrus pinigus iš Privatizavimo fondo nebūtų naudojami pinigai tiesiogiai iš valstybės biudžeto.
Pirmadienį pasitarimas ta pačia tema vyko prezidentūroje. Po susitikimo paskelbta, kad tinkamam dalies rūmų įrengimui - menėms, liftams ir panašiai, reikalingam priimti aukšto rango svečius iš užsienio, trūksta 18-20 mln. litų.
Šių metų biudžete Valdovų rūmams numatyta skirti per 44 mln. litų, tad pridėjus dar 20 mln., suma iš viso sudarytų 64 mln. litų.
A. Brazauskas primygtinai aiškina, kad 20 mln. buvo nubraukti nuo žadėto finansavimo tvirtinant 2009 metų biudžetą.
Tačiau 2009 metų biudžete konservatoriaus A. Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė rūmų atstatymui numatė 44 mln. litų - beveik 12 mln. daugiau nei socialdemokrato Gedimino Kirkilo vadovautos Vyriausybės anksčiau parengtame biudžeto projekte (šiame - 32,6 mln. litų).
„Aš su jumis nesiginčysiu, jie nuėmė 20 mln.“, - BNS antradienį aiškino A. Brazauskas.
Patikslinus, kad balsuojant dėl biudžeto nebuvo diskutuojama apie 64 mln. - didžiausia projektui 2009 metams pasiūlyta suma siekė 50,6 mln., tačiau balsuojant tą nutarta sumažinti iki 44 mln.
„Gerai, aš klystu, o jūs teisi. Tada gal geriau nesiginčykime (...) kas iš to kad jūs atkapstysite? Faktas kaip blynas, kad mums reikia. Ne man reikia, Valdovų rūmams reikia, kad juos būtų galima atidaryti minimumui“, - BNS kalbėjo A. Brazauskas.
Jis taip pat pažymėjo, kad tai nebūtų galutinė Valdovų rūmų sąmata - suma reikalinga visiems rūmams pabaigti esą bus aiški pavasarį.
A. Kubilius po pirmadienio pasitarimo sakė, kad visuomenei ir partijoms pritariant, galima būtų skirti rūmų statybai 20 mln. litų iš skylėto valstybės biudžeto.
Tuo metu rūmų muziejaus direktorius Vydas Dolinskas praėjusių metų pabaigoje yra sakęs, jog rūmų statyboms baigti reikėjo 32 mln. litų.
Valdovų rūmų atkūrimas yra vienas didžiausias kultūros srities investicinis projektas nepriklausomos Lietuvos istorijoje - jiems pastatyti, eksponatams įgyti ir administruoti jau išleista 176 mln. litų.
Prieš 200 metų nugriauti Vilniaus žemutinės pilies Valdovų rūmai yra atkuriami virš 1987-2001 metais atkastų rūmų liekanų. Tai Vilniaus pilių komplekso sudėtinė dalis - kunigaikščių rūmai, stovėję tarp Katedros ir Pilies kalno. Rūmai susideda iš keturių korpusų su uždaru kiemu.
Sprendimas atstatyti Valdovų rūmus sulaukė prieštaringų vertinimų ir visuomenėje, ir tarp istorikų.
Valdovų rūmų veiklos auditą šiuo metu atlieka Valstybės kontrolė (VK) - šis projektas įeina į bendrą Tūkstantmečio programos auditą, į kurį taip pat patenka projektas „Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009“ (VEKS). Kaip BNS antradienį sakė VK Komunikacijos departamento laikinoji direktorė Orijana Jakimauskienė, šį auditą tikinasi užbaigti liepą.
