Nors Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) ir daugelyje Europos Sąjungos (ES) šalių nuo koronaviruso gali pasiskiepyti visi 12-os metų sulaukę vaikai, kai kurios Europos šalys, įskaitant ir Švediją bei Jungtinę Karalystę, šiuo metu laikosi kiek atsargesnės pozicijos. Šiose dviejose šalyse 12–15 m. vaikai gali pasiskiepyti tik tuo atveju, jeigu jiems kyla rizika užsikrėtus susirgti sunkia koronaviruso forma.
Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybei skiepų klausimais patariantis komitetas leido skiepyti visus 16-os metų sulaukusius piliečius. Tokios pačios taisyklės galioja ir Švedijoje, Suomijoje bei Portugalijoje. Tuomet Suomija žengė dar vieną žingsnį į priekį, ir pradėjo vaikų nuo 12-os metų skiepijimą. Su tokiu sprendimu Suomija prisijungė prie dar 16-os ES valstybių, leidžiančių pasiskiepyti visiems norintiems paaugliams. Toks pat sprendimas priimtas ir Portugalijoje.
Sudėtingi požiūriai atsiranda ne dėl skirtingų įrodymų, o dėl sudėtingų rizikos ir naudos skaičiavimų. Juos atlieka patariamieji ekspertų komitetai, kurie lygina koronaviruso ir retų šalutinių vakcinos poveikių pavojų atskiroms vaikų grupėms.
„Ši nuomonių pusiausvyra gali skirtis priklausomai nuo to, kas dalyvauja sprendimų priėmime, – sakė Kembridžo universiteto imunologas Brianas Fergusonas. – Dažnai išsivysto beveik filosofinė diskusija, kai daugiau dėmesio pradedama skirti etikai ir nuomonėms, o ne duomenims.“
B. Fergusono manymu, JK vyriausybės išleidžiami oficialūs patarimai aiškiai pabrėžia individualią riziką, ypač labai mažą širdies uždegimo pavojų. Kitose šalyse, pavyzdžiui, Prancūzijoje ir Belgijoje, sprendimas leisti skiepytis visiems 12-os metų sulaukusiems asmenims yra grindžiamas noru sumažinti bendrą infekcijų skaičių. Šis siekis pasidaro dar svarbesnis, kai atsiranda vis lengviau plintančios atmainos, tokios kaip delta.
„Mes visuomet turime du tikslus: apsaugoti individą, bet to individo apsauga taip pat padeda sukurti saugią bendruomenę“, – sakė Williamas Schaffneris, infekcinių ligų profesorius JAV Vanderbilto universiteto medicinos centre.
Jis pabrėžė, kad nors yra maža tikimybė, jog paauglys susirgs labai sunkia koronaviruso forma, ji vis tiek egzistuoja. Vien JAV nuo koronaviruso mirė apie 400 vaikų.
„Tai daug vaikų, kurie šiandien vis dar būtų gyvi, jeigu būtume galėję juos paskiepyti... Taigi mes apsaugome individus, ir tuo pačiu bendruomenę. Manau, įmanoma savo galvoje vienu metu sutalpinti šias dvi mintis“, – sakė profesorius.
Tačiau Adamas Finnas, Bristolio universiteto pediatrijos profesorius ir komiteto, patariančio JK vyriausybei skiepijimo klausimais, narys teigė, kad jie nenori imtis laipsniškų veiksmų.
„Mes visiškai nenorime patekti į padėtį, kurioje pajudėję į priekį mes staiga suprastume, kad priėmėme klaidingą sprendimą ir bandytume vėl judėti atgal, – aiškino jis. – Mes galime paskiepyti žmones, tačiau mes negalime jų „atskiepyti“.
Pasipriešinimas atsargumui
Kai kuriuos ekspertus erzina jų valdžios lyderių atsargumas. Tyrėjų iš JK grupė paskelbė straipsnį (tiesa, jo dar nėra įvertinę kiti šios srities specialistai), kuriame teigiama, kad pasiskiepijimas JK vaikams turėtų naudos net individualiame lygyje. „JK strategija nesutampa su daugelio kitų šalių, įskaitant JAV, Izraelio, daugumos Europos šalių ir pietryčių Azijos planais“, – „Twitter“ dalinosi viena straipsnio autorių Deepti Gurdasani.
Nauja apklausa taip pat parodė, kad dauguma britų palaikytų sprendimą leisti skiepyti visus vyresnius nei 12 m. paauglius. Kaip praneša „Guardian“ ir „Daily Mail“, ekspertų atsargumui nepritaria ir kai kurie ministrai.
Kitur politikai atmetė ekspertų patarimus. Vokietijoje, kur skiepijimo klausimais vyriausybei pataręs komitetas aiškiai rekomendavo skiepyti tik tuos paauglius, kurie serga gretutinėmis ligomis, regioniniai sveikatos ministrai nusprendė vienbalsiai palaikyti sprendimą leisti skiepytis visiems 12-os metų sulaukusiems asmenims.
Šio platesnio, visuomeninio požiūrio laikosi ir dauguma ES šalių. Belgijos oficialiose ekspertų išvadose teigiama, kad individuali vakcinų nauda vaikams yra nedidelė, tačiau vienas iš skiepijimo tikslų yra sumažinti viruso perdavimą ir užkirsti kelią naujų, susirūpinimą keliančių atmainų atsiradimui.
Aiškindama savo sprendimą leisti skiepytis paaugliams, Prancūzija pateikia panašias priežastis. Vyriausybės teigimu, tai padės sumažinti pandemijos padarinius ir leis vaikams grįžti į normalesnį gyvenimą, tuo pat metu apsaugant juos supančius silpnesnės sveikatos žmones. O Nyderlandų vyriausybė pripažįsta, kad ši rekomendacija buvo priimta siekiant apsaugoti juos nuo „ilgojo kovido“ tikimybės, ir kad mokyklos bei vaikų sporto veikla vėl neužsidarytų.
Parodys laikas
Pasaulyje pasiskiepijant vis daugiau paauglių, atsiranda vis daugiau duomenų. Verčiau yra klausti kada, o ne ar iš vis, šalys pradės skiepyti paauglius, sakė Beate Kampmann, vaikų infekcinių ligų ir imuniteto profesorė Londono higienos ir tropinės medicinos mokykloje.
B. Kampmann aiškina, kad JK patariamasis komitetas laukė naujų duomenų apie saugumą, kad galėtų priimti tinkamą sprendimą. Yra natūralu, kad valstybė leido skiepytis 16–18 m. jaunuoliams, nes jie netrukus pradės savo aukštąjį mokslą, be to, jie yra labiau linkę lankytis klubuose ir festivaliuose, kur virusas gali lengvai plisti.
Gindamas skirtingus požiūrius visoje Europoje, A. Finnas – JK vyriausybę skiepijimo klausimais konsultuojančio komiteto narys – sakė, kad skiepijimo rekomendacijų skirtumai visame pasaulyje priklauso nuo skirtingos valstybių epidemiologinės situacijos. Kaip pavyzdį Liz Whittaker, Karališkojo pediatrijos ir vaikų sveikatos koledžo infekcinių ligų ekspertė, pateikė didelį skirtumą, kuris yra pastebimas lyginant duomenis iš JAV ir JK apie vaikų hospitalizacijas, mirtis ir uždegiminių ligų atsiradimą po infekcijų. Jos teigimu, sunkios gretutinės ligos, tokios kaip nutukimas, lėmė daug didesnį sunkių atvejų skaičių JAV.
„Man atrodo, kad idėja, jog visos šalys turėtų daryti tą patį, turi akivaizdžių trūkumų“, – pirmadienį kalbėdamas su žurnalistais sakė A. Finnas.
Visi sutinka, kad vaikų rizika susirgti sunkia ligos forma ar mirti nuo koronaviruso yra maža. Liepą atliktas tyrimas parodė, kad nors virusas gretutines ligas ar rimtą negalią turintiems vaikams kelia didesnę grėsmę, ji vis tiek yra daug mažesnė, palyginus su rizika, kurią virusas kelia suaugusiesiems.
Kitas rūpestis yra tai, ar koronavirusu susirgusiems vaikams gali išsivystyti „ilgasis kovidas“, kai simptomai išlieka kelias savaites ar net mėnesius po užsikrėtimo. Naujausi JK atlikti tyrimai rodo teigiamą vaizdą – ilgalaikiai simptomai pasireiškia tik nedaugeliui vaikų.
Atrodo, kad ekspertai ir politikai negali sutarti, ar nauda visuomenei, kurią galima gauti paskiepijus paauglius, nulemia sprendimą vakcinuoti visas amžiaus grupes.
