Žmonija vis labiau domisi netradiciniais gydymo būdais. Apie vakarietiškosios ir tradicinės Rytų medicinos integravimo galimybes kalbame su Klaipėdos universiteto Tęstinių studijų instituto Medicinos edukacijos katedros vedėju prof. Algimantu Kirkučiu.
Kuo paaiškintumėte sparčiai plintantį moderniosios medicinos ignoravimą ir atsigręžimą į netradicinius, neįprastus gydymo būdus?
Interviu pradžioje paminėti mūsų tautos patriarcho Vilhelmo Storostos-Vydūno žodžiai, kviečiantys Lietuvos žmones į geresnį ir laimingesnį gyvenimą, nepraranda prasmės ir aktualumo. Suvokimas, kad ligų profilaktika geriau nei jų gydymas, į sveikatos apsaugą atėjo iš senovės Rytų. Mūsų laikais šis istorinis žmonijos paveldas pasidarė ypač aktualus. Sparčiai besivystydama šiuolaikinė visuomenė susidūrė su baisiausiomis laikmečio negandomis: nesveiko gyvenimo būdo globalizacija, sparčia urbanizacija ir gyventoju senėjimu. Akivaizdu, kad šiuolaikinė medicina nepajėgia įveikti šių ir į jas panašių problemų. Todėl atsiveria platesnės galimybės nepagrįstai užmirštai tradicinei, natūriniai-liaudies medicinai pasireikšti profilaktikos, sveikatos tausojimo ir stiprinimo, slaugos ir reabilitacijos srityse. Pasaulio sveikatos organizacija natūraliajai medicinai ir kitoms netradicinės medicinos praktikoms apibūdinti siūlo naudoti papildomosios ir alternatyviosios medicinos (PAM) sąvoką.
Norima gauti gydomąjį į efektą ne agresyviai kišantis į organizmo funkcinių sistemų būklę, bet panaudojant alternatyvinius veiksmus, leidžiančius koreguoti sutrikusį santykį tarp organizmo ir jį supančios gamtos.
Kur slypi papildomosios ir alternatyviosios medicinos stipriosios pusės?
Įprastinė medicina daugiau orientuota į ligų gydymą ir naujų metodų kūrimą bei panaudojimą klinikinėje praktikoje. Ji nepakankamai vertina organizmo ir jį supančios aplinkos tarpusavio santykio svarbą, todėl skiria nepakankamą dėmesį sveikatos stiprinimui ir ligų atsiradimo profilaktikai. Dažniausiai moderni medicina pradedama naudoti tik jau sutrikus sveikatai, yra sunkiau pasiekiama ir ženkliai brangesnė. Tokiu būdu gydomi pacientai tik tam tikram laikui apsaugomi nuo ligos simptomų. Ankstyvoje ligos stadijoje pradėjus taikyti sveikos mitybos principus, fizinį aktyvumą, meditacijas, gydymą vaistažolėmis bei sveiką gyvenseną ir kitas PAM priemones, ligai neleidžiama įsibėgėti ar net pavyksta išgydyti ją visiškai ir sugrąžinti pacientui gyvenimo kokybę. Būtent profilaktikos dėka ji ir turi paveikti į pirmines blogos sveikatos priežastis. Daugelyje šalių pastaraisiais metais sukaupta patirtis patvirtina tai, kad ši sveikatos apsaugos grandis pateikia efektyvesnę ir geresnės kokybės sveikatos apsaugą, be to, ji yra ženkliai pigesnė ir geriau patenkina gyventojų poreikius negu specializuota medicininė pagalba.
Kaip efektyvus būtų platesnis PAM priemonių įsileidimas į mediciną, apskritai į mūsų gyvenimą?
PAM yra reikšmingas, tačiau dar nenaudojamas sveikatos paslaugų resursas. Tai ir praktinių žinių bei paslaugų šaltinis, nauji originalūs sveikatos stiprinimo, diagnostikos ir gydymo būdai. Platesnis PAM diegimas gydant ligas pagerintų mūsų šalies sveikatos apsaugą. Pirminės sveikatos priežiūros įstaigose mums įprastos ir naujos PAM sveikatos saugojimo priemonės gali harmoningai bendradarbiauti, praturtindamos viena kitą. Žinoma, taip neatsitiks savaime, reikia tinkamo sveikatos apsaugos administratorių suvokimo ir kryptingų bei valingų sprendimų. Daugelyje užsienio šalių PAM jau gerai integruota ir yra efektyvi ligų profilaktikos ir gydymo dalis. Moderniojoje medicinoje dažnai į ligonį žiūrima ne kaip į žmogų, o kaip į organų sankaupą. Kiekvieno organo ligą gydo tik tos srities specialistas, dažniausiai išmanantis tik savo konkrečią sritį. Kita reikšminga priežastis yra augantis nepasitikėjimas sintetiniais farmacijos pramonės produktais. Tai skatina vis didesnį natūralių gydomųjų produktų, kurie yra saugesni, kokybiškesni ir skirti organizmo natūraliems gynimosi mechanizmams stiprinti, poreikį. Staigi PAM plėtra atspindi žmonių siekį gauti sveikatos paslaugas, orientuotas daugiau į sveikatos stiprinimą, visapusiškas, individualias ir atjaučiančias sergantįjį.
Paprastai kiekviena populiari sritis greitai komercializuojama. Ar tai negresia ir alternatyviam gydymui?
Visuomenė domisi papildoma ir alternatyvia medicina, mato ją kaip panacėją ir tuo nepraleidžia progos pasinaudoti komersantai. Dėl to galimi pavojai. Vienas didžiausių – kai vietoje šiuolaikinių medicininių ligų diagnostikos metodų ligoniams siūlomas abejotina pseudomoksline patirtimi paremtas ir nepatvirtintas gydymas. Dar pavojingiau, kai sunkiomis, jau pažengusių stadijų ligomis sergantiesiems siūlomos PAM praktikos vietoje įprastinės medicininės pagalbos arba kai reikalingi vaistai keičiami maisto papildais ir pan. Norint išvengti neigiamų padarinių, šią veiklą reikia reglamentuoti įstatymais ir griežtai kontroliuoti. Kai kuriuose Vakarų universitetuose jau rengiami papildomos ir alternatyvios medicinos arba atskirų jos sričių specialistai. Lietuvos aukštojo mokslo institucijose kol kas to nėra. Šiuo metu Klaipėdos universitete parengta speciali, trumpesnė ir pigesnė PAM specialistų, įgijusių aukštąjį biomedicininį išsilavinimą (slaugos specialistų lygio), rengimo programa. Tikimės, kad jai bus pritarta. Sveikatos apsaugos sistemą prižiūrinčios valstybinės institucijos turi būti budrios ir teisingai panaudoti priemones, leidžiančias reguliuoti, licencijuoti ir sertifikuoti PAM paslaugas. Gaila, kad šiuo metu sveikatos apsaugos organizatoriai neranda laiko įvertinti susidariusią situaciją ir kiek efektyviau spręsti problemas.
Autorė Danguolė Andrijauskaitė
