Loreta Mačiulienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Žemdirbių optimizmas, kad šiemet pasėliai peržiemojo be didesnių nuostolių, pamažu blėsta. Pavasarį spustelėję šalčiai galėjo sunaikinti žiemkenčius tuose šalies rajonuose, kuriuose praktiškai buvo nelikę sniego.
Praėjęs ruduo žemdirbius džiugino itin gausiais aruodais. Ar gamta bus dosni ir šiemet – belieka spėlioti, tačiau šaltas kovas ūkininkus privertė neramiai žvilgčioti į pasėlius, praneša LRT televizijos naujienų tarnyba.
„Pajūrio zonoje jau traktuojama, kad rapso nebėra, nes ten pirmiausia buvo nelikę sniego. Nors jūra ir arti, bet šaltis naktimis iki -17 laipsnių. Tai rimtai pakenkė, bet reikia šiek tiek luktelėti ir pamatysim tikrąją situaciją“, – sako Žemės ūkio rūmų direktorius Andriejus Stančikas.
Žemdirbiai pastebi, kad augalams kenkia ne vien šaltis, bet ir vėjas, mažai vandens – kai kurie augalai nors ir gyvybingi, nuvytę. Po kelių savaičių, kai prasidės vegetacija, paaiškės, ar jiems pavyko atlaikyti gamtos išdaigas. Mokslininkai tikina, kad mažas kritulių kiekis kitiems šalies rajonams kaip tik naudingas.
„Tai, kad nedaug dirvoje vandens, yra pliusas. Tas vanduo šitoje molio zonoje – pradedant Kaunu ir kylant iki Pasvalio – yra problema. Priešingai, Utenoj kartais pražiemoja žiemkenčiai geriau negu Kaune“, – sako doc. dr. Vytautas Ruzgas, Žemdirbystės instituto direktorius.
Žemdirbiai sako, kad šiemet dėl įšalo ir kai kur gausaus sniego gali vėluoti pavasario darbai, tačiau, pasak mokslininkų, nereikėtų manyti, kad į laukus įvažiuoti bus galima tik gegužę.
