Keturi aukščiausius brandos egzaminų įvertinimus gavęs Vilniaus jėzuitų gimnazijos abiturientas Klemensas Šimelis įsitikinęs, kad sėkmės formulė yra itin paprasta: „Lankai visas pamokas, jų metu klausaisi mokytojų ir nuolat atlieki namų darbus. Daugiau beveik nieko nereikia, nes įdirbis padaro savo.“
– Kuo mokydamasis mokykloje svajojai tapti ateityje? – balsas.lt paklausė K. Šimelio.
– Baigiau 12 klasių Vilniaus jėzuitų gimnazijoje ir Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetę muzikos mokyklą. Mokykloje visada sekėsi gerai, bet negaliu pasakyti, kad kuri nors iš pamokų man labai patiko. Nemėgau istorijos ir lietuvių kalbos.
O svajonių mokykloje buvo įvairių. Pamenu, kad mokydamasis jaunesnėse klasėse svajojau tapti muzikantu (violončelistu).
– Kokia tau buvo brandos egzaminų sesija?
– Sesija nebuvo ypač sunki. Nejaučiau daug streso, viską priėmiau labai ramiai. Besiruošdamas egzaminams iš proto neėjau, bet dvi ar tris dienas prieš egzaminą „kaldavau“ nuo ryto iki vakaro.
Egzaminai man nepatiko, nes nepatikrino kai kurių pagrindinių žinių. Tačiau tikrai nepasakyčiau, kad jie buvo per lengvi. Kaip patį lengviausią egzaminą paminėčiau matematiką.
– Kokia yra tavo sėkmės formulė, kad taip sėkmingai pavyko išlaikyti brandos egzaminus?
– Reikia gimti turint aukštą IQ (intelekto koeficientu). Juokauju. Manau, kad lankant pamokas, jų metu klausant ir nuolat darant namų darbus daugiau beveik nieko nereikia, nes įdirbis padaro savo.
– Kokį universitetą ir kokią specialybę pasirinkai?
-– Ketinu studijuoti chemijos mokslus Notingame, Didžiojoje Britanijoje.
– Kodėl nusprendei išvykti iš Lietuvos?
– Manau, kad kai kurios mokslų sritys Lietuvoje yra puikiai išvystytos, tačiau bent jau maniškėje, chemijos, tikrai yra kur tobulėti. Nieko nepadarysi, bet perspektyvos užsienyje vis dėl to didesnės. Ir sutinki daugiau žmonių, ir aplinka labiau motyvuojanti.
– Kokias matote darbo perspektyvas pagal savo pasirinktą specialybę?
– Perspektyvos yra begalinės, nes mūsų gyvenimas paremtas chemija, bet konkrečiai aš norėčiau dirbti tiriamąjį darbą – kurti naujas medžiagas, rašyti straipsnius ir atlikti panašias užduotis.
– Kokia tavo nuomonė dėl protų nutekėjimo problemos Lietuvoje?
– Nepažįstu tokių, kurie nebematė perspektyvų Lietuvoje, bet pažįstu daug tokių, kurie suprato, kad užsienyje, bent jau kol kas, tiesiog didesnės galimybės.
Kalbant apie protų nutekėjimą, beveik niekas nepasikeistų, net jei visi abiturientai liktų Lietuvoje. Šaliai reikia pokyčių, kuriuos sukelti gali tik motyvuoti, to siekiantys žmonės. O tokie ir dabar lieka tėvynėje ar po mokslų grįžta į ją.
