Lenkijos valdžia priėmė specialų įstatymą, kuriuo užsienyje gyvenančių lenkų kai kurios teisės prilyginamos šios šalies piliečių teisėms. Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM) baiminasi, kad tokia tvarka tam tikrais atvejais gali būti diskriminacinė, rašo „Lietuvos žinios“.
„Lenko kortelę“ įteisinantis įstatymas įsigaliojo praėjusią savaitę. Lenkijos valdžia tokios iniciatyvos ėmėsi norėdama padėti užsienyje gyvenantiems lenkų kilmės žmonėms. Jų buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje gyvena daugiau nei milijonas.
„Lenko kortelės“ turėtojai naudosis įvairiomis lengvatomis. Jie tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir šalies piliečiai Lenkijoje galės užsiimti verslu, nemokamai mokytis, studijuoti ir gydytis. Jiems bus suteikiama apie 40 proc. siekianti nuolaida kelionėms traukiniais ir nemokami bilietai į nacionalinius šalies muziejus. „Lenko kortelės“ turėtojai taip kur kas paprasčiau galės gauti Lenkijos vizas.
Lietuvoje minėtos kortelės kol kas dar niekas negavo, tačiau tarp mūsų šalies lenkų yra daug norinčiųjų ją turėti.
Pretenduos dauguma.
Lietuvoje gyvena daugiau nei 400 tūkst. lenkų. Visi jie ir dar keli šimtai tūkstančių žmonių, kurie įrodys, kad nors vienas jų tėvų, senelių ar prosenelių buvo lenkai ar turėjo Lenkijos pilietybę, galės pretenduoti į „Lenko kortelę“.
Vienas jų - Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugijos „Macierz Szkolna“ pirmininkas Jozefas Kwiatkowskis. Aktyvus mūsų šalies lenkų bendruomenės veikėjas LŽ pasakojo, kad gauti lenkišką kilmę patvirtinantį dokumentą jam - garbės reikalas. „Kortelė oficialiai patvirtintų, kad priklausau lenkų tautai. Aišku, mano lietuviškame pase parašyta, kad aš esu lenkas, bet kortelė parodytų pagarbą mano kilmei“, - aiškino J.Kwiatkowskis.
Jo teigimu, susidomėjimas „Lenko kortelėmis“ mūsų šalyje labai didelis. Dauguma J.Kwiatkowskio pažįstamų ketina prašyti jų lenkišką kilmę patvirtinančių dokumentų. „Tikrai dauguma pretenduos į šią kortelę. Žinoma, gal ne masiškai, bet tikrai prašys“, - tvirtino jis.
J.Kwiatkowskis sakė, kad „Lenkų kortelės“ jo tautiečiams svarbios ne tik simboliškai. Anot jo, daug kam patrauklios ir Lenkijos valdžios siūlomos įvairios nuolaidos.
Galima diskriminacija
„Lenko kortelės“ turėtojams siūlomos nuolaidos ir teisės kelia Lietuvos URM susirūpinimą. Pasak URM Informacijos ir Viešųjų ryšių departamento direktoriaus pavaduotojos Daivos Rimašauskaitės, kai kurios „Lenko kortelės“ turėtojams garantuojamos nuolaidos gali pažeisti Europos Sąjungos (ES) pozityviosios diskriminacijos sampratą. „Jei turinčiam „Lenko kortelę“ lietuviui bus pasiūlyta nuolaida traukinio bilietui, o neturinčiam tokio dokumento ES piliečiui - ne, tai gali būti suvokiama kaip tam tikra diskriminacija“, - LŽ aiškino D.Rimašauskaitė.
Išsamiau įvertinti Lenkijos valdžios pradėtą programą mūsų šalies diplomatai nesiėmė. Anot jų, kol kas per anksti apie tai kalbėti, nes procesas dar tik prasidėjo. „Kokios bus tendencijos, dar neaišku“, - pabrėžė D.Rimašauskaitė.
Problemos nemato
Lenkijos generalinis konsulas Lietuvoje Stanislawas Cygnarowskis LŽ sakė pirmą kartą girdintis apie mūsų šalies diplomatų susirūpinimą dėl nuolaidų „Lenko kortelės“ turėtojams. Anot jo, dar prieš priimant įstatymą Lenkijos Užsienio reikalų ministerijos atstovai apie tai kalbėjosi su Varšuvoje dirbančiais Lietuvos diplomatais.
S.Cygnarowskio teigimu, vieniems mūsų šalies piliečiams Lenkijoje galiosiančios nuolaidos neturėtų piktinti kitų, kuriems šios nuolaidos nebus taikomos. „Visos valstybės daro ką nors gera savo tautiečių labui. Lietuvoje lietuviams galioja tam tikros nuolaidos, į kurias, pavyzdžiui, aš negaliu pretenduoti“, - aiškino generalinis konsulas.
Pasak S.Cygnarowskio, per pirmąją savaitę Lenkijos konsulatas sulaukė maždaug 50 mūsų Lietuvos lenkų prašymų išduoti „Lenko kortelę“. „Dar maždaug šimtas žmonių teiravosi apie galimybę gauti šį dokumentą“, - pasakojo jis.
Kiek „Lenko kortelių“ bus išduota mūsų šalyje, S.Cygnarowskis nesiryžo spėlioti. Manoma, kad norinčiųjų įrodyti savo lenkišką kilmę gali būti daugiau nei keli šimtai tūkstančių.
Roberta TRACEVIČIŪTĖ
