Išvykimo iš šalies nedeklaravę ir mokesčių nemokantys emigrantai dar viliasi gydytojų konsultacijas gauti už dyką.
Panevėžio teritorinėje ligonių kasoje kasmet apsilanko tūkstančiai žmonių, su klausimais atskrieja šimtai laiškų, tarp jų vis daugiau elektroninių.
Laiškuose nuomonės pačios įvairiausios. „Dabar jau rečiau žmonės skundžiasi ir piktinasi dėl prarastos teisės gauti nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas. Dauguma jau žino, kad nemokantieji sveikatos draudimo mokesčio yra braukiami iš draustųjų sąrašo ir gali pretenduoti tik į būtinąją pagalbą“, – sako Panevėžio teritorinės ligonių kasos vyriausioji specialistė Angelė Valentinavičienė.
Iš apdraustųjų sąrašo išbraukti ne tik tie, kurie deklaravo savo išvykimą iš Lietuvos, bet ir tie, kurie, nors to ir nepadarė, tačiau savarankiškai nemokėjo sveikatos draudimo mokesčio.
Ligonių kasų interneto svetainėse žmonės gali pasitikrinti, ar jie drausti privalomuoju sveikatos draudimu, kokia suteiktų medicinos paslaugų ir išrašytų medikamentų apimtis, sužinoti apie įvairių paslaugų teikimo tvarką.
„Visai neseniai buvo atėjęs vyriškis ir piktinosi, kodėl jo neregistruoja į nemokamą gydytojo konsultaciją, jis turintis sveikatos draudimo kortelę, yra Lietuvos pilietis. Teko aiškinti, kad jis jau senokai nemoka sveikatos draudimo mokesčio, todėl ir išbrauktas iš apdraustųjų sąrašo, ir kad sveikatos draudimo kortelė suteikia teisę tik į būtinąją pagalbą“, – sako specialistė.
Klausimai ir asmeniniai
Ne tik į teritorines, bet ir Valstybinę ligonių kasą kasmet elektroniniu paštu ir raštu kreipiasi vis daugiau gyventojų. 2010 metais gauta 5712 laiškų, o 2011-aisiais – 7794. Daugiausia tokiuose laiškuose paklausimų. Pernai jų buvo 5793. Į klausimus raštu atsako specialistai.
Pasak A. Valentinavičienės, Panevėžio teritorinė ligonių kasa praėjusiais metais gavo 85 gyventojų paklausimus raštu ir 124 elektroniniu paštu. 2010 metais abiejų paklausimų buvo gauta 90.
Į Panevėžio teritorinę ligonių kasą 2011 metais raštu daugiausia kreiptasi dėl vaistų, kompensuojamųjų vaistų pasų ir medicinos pagalbos priemonių tvarkos išaiškinimo. Taip pat žmones domino gydymo išlaidų kompensavimas, dantų protezavimo paslaugų teikimo tvarka. Po 2–3 klausimus gauta dėl privalomojo sveikatos draudimo Lietuvoje ir jo įmokų, sveikatos draudimo ES ir kitose užsienio šalyse, teirautasi informacijos, susijusios su Ligonių kasos funkcijomis ir kt.
Daugumoje elektroninių laiškų teirautasi bendro pobūdžio informacijos teisės aktų taikymo klausimais, prašyta paaiškinti paslaugų teikimo ir apmokėjimo už jas tvarką.
„Keturiolika paklausimų buvo asmeninio pobūdžio: prašyta pateikti informaciją apie suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus, medicinos pagalbos priemones, klausta su dantų protezavimu, privalomojo sveikatos draudimo įmokomis, gydymo išlaidų kompensavimu susijusių klausimų“, – sako A. Valentinavičienė.
Rūpesčių daug
Valstybinės ligonių kasos specialistų elektroniniu paštu žmonės pernai daugiausia teiravosi apie sveikatos draudimą Europos Sąjungoje (1675) ir draustumą privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje (748), gydymo išlaidų kompensavimą (168), medicininę reabilitaciją (131), dantų protezavimą (99), kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, sveikatos priežiūros paslaugas bei kt.
Valstybinės ligonių kasos specialistai pastebi, kad dalis gyventojų, ypač vyresnio amžiaus, vis dėlto mieliau siunčia laiškus paštu arba patys atvyksta į ligonių kasas ir pateikia klausimus raštu – 2011 metais buvo gauta 2001 toks paklausimas.
Teritorinės ligonių kasos gavo ir atsakė į 1516 paklausimų raštu. Daugiau kaip trečdalyje jų buvo teiraujamasi apie dantų protezavimą (590), gydymo išlaidų kompensavimą (241), vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimą (239), draustumą privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje (178), sveikatos draudimą Europos Sąjungoje (128) ir kt.
Valstybinė ligonių kasa raštu per metus gavo gerokai mažiau paklausimų – iš viso 485, tačiau jų temos įvairesnės. Buvo klausiama apie centralizuotai perkamus vaistus ir medicinos pagalbos priemones – akių lęšiukus, vakciną nuo gripo, vaistus vėžiui, tuberkuliozei gydyti ir kt. (109), apie draustumą privalomuoju sveikatos draudimu (52), apie vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimą (48), apie sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarką (47), gydymo išlaidų kompensavimą (36), apie žalos atlyginimą – 27.
Galima sužinoti poliklinikoje
Valstybinės ligonių kasos specialistų teigimu, pagal gaunamus laiškus galima spręsti, kad gydymo įstaigose gyventojai nepakankamai informuojami apie privalomojo sveikatos draudimo lėšomis kompensuojamas paslaugas, apie draustiesiems priklausančius centralizuotai nupirktus vaistus, medicinos pagalbos priemones, kitas jų teises.
„Draustiesiems svarbu žinoti, kad visus rūpimus klausimus pirmiausia reikia bandyti išsiaiškinti gydymo įstaigoje, visų pirma teirautis šeimos gydytojo, ieškoti informacijos gydymo įstaigų skelbimų lentose, interneto svetainėse“, – aiškina Panevėžio teritorinės ligonių kasos atstovė.
Naudingos informacijos galima rasti ir ligonių kasų interneto svetainėse. Ne vienus metus interneto svetainėje veikia klausimų ir atsakymų skyrelis, kuriame skelbiami atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus.
Ligonių kasų specialistai nuolat analizuoja gaunamus klausimus, papildo interneto svetaines gyventojams aktualia informacija.
Į Ligonių kasą užsukantys žmonės kartais teiraujasi ne šios įstaigos kompetencijoje esančios informacijos. „Kartais supainioja mus su „Sodra“ ir teiraujasi apie pensijas ar kitas išmokas. Tuomet tenka apgailestauti, kad atsakyti negalime, tik nurodome žmogui, kur jam geriau kreiptis“, – sako vyriausioji specialistė.
V. Janeliauskienė
