Artėjant vidurnakčiui, kai baigsis Kinijos valdžios duotas terminas visiems protestuose dalyvaujantiems tibetiečiams pasiduoti, iš Tibeto prievarta lauk vejami užsienio žiniasklaidos atstovai, o į sostinę Lasą plūsta tūkstančiai karių bei sukarintų policijos dalinių, skelbia „The Guardian“.
Tibeto gubernatorius Qiangba Puncogas teigia, kad su visais pasidavusiais protestuotojais bus elgiamasi „gailestingai“, t.y. remiantis teisinėmis normomis, tuo tarpu su visais likusiais bus negailestingais susidorota. Tiesa, detalių, kokiomis Kinijos valdžia planuoja susidoroti su protestuotojais jis neatskleidė.
Kaltina vieni kitus
Tačiau po kelias dienas trukusių neramumų baiminamasi, kad aukų skaičius siekia kelias dešimtis žmonių. Tiek tibetiečiai, tiek kinai kaltina vieni kitus nepagrįstu jėgos naudojimu. Kituose Kinijos regionuose savaitgalį taip pat buvo rengiami protestai, o tibetiečiai išėjo į gatves ir Nepale bei Indijoje, kurioje veikia egzilyje įsikūrusi ir Dalai Lamos vadovaujama Tibeto Vyriausybė.
Tibeto regiono gubernatorius Qiangba Puncogas teigia, kad įsiutusi minia Tibeto sostinėje Lasoje nužudė „13 nekaltų civilių“. Kinijos Vyriausybė atkakliai neigia visas kalbas, kad aukų yra gerokai daugiau nei pranešama oficialiai. Be to, neužsimenama ir apie tai, kad daugumą žmonių nužudė ne protestuotojai, o brutalaus atsako ėmęsi Kinijos teisėsaugininkai.
Dėl neramumų Kinijos valdžia kaltina Dalai Lamą bei kai kurias Vakarų valstybes. „Dalai grupuotė bei kai kurios Vakarų valstybės į muštynes, padeginėjimus bei niokojimus žvelgia kaip į taikias demonstracijas. Nė viena demokratinė valstybė tokių nusikaltimų netoleruotų“ – teigė Tibeto gubernatorius. Teigiama, kad Kinijos saugumo pajėgos jau atgavo Lasos miesto kontrolę ir neleidžia rengti jokių didesnių masinių susibūrimų. Pranešama, kad saugumo pajėgos itin intensyviai vykdo kratas buvusių disidentų namuose, kai kurie buvę politiniai kaliniai vėl yra suimti.
Tuo tarpu išeivijoje įsikūrusi Tibeto Vyriausybė teigia, kad iš viso per neramumus jau nužudyti mažiausiai 80 civilių.
Neramumai kilo ir kituose regionuose
Kaimyninėje Sičuano provincijoje, policijai atvėrus ugnį, sekmadienį buvo nužudyti 7 taikiai protestavę tibetiečiai. Gansu provincijoje įsiutę protestuotojai padeginėjo vyriausybinius pastatus. Nuo vieno vyriausybinio pastato buvo nuplėšta Kinijos vėliava, o, ją sudeginus, ant pastato suplevėsavo Tibeto vėliava.
Tibeto dvasinis vadovas Dalai Lama reikalauja, kad dėl įvykių Tibete būtų pradėtas tarptautinis tyrimas, o Vakarų valstybės ragina abi puses susilaikyti nuo prievartos naudojimo.
Antikiniški protestai prasidėjo kovo 10 dieną, kai buvo minimos tibetiečių sukilimo prieš Kiniją metinės. Palaipsniui protestai įsismarkavo, o penktadienį tibetiečiai ėmė padeginėti kinams priklausančias parduotuves bei akmenimis pamėtė policiją.
Neramumai kilo Kinijai besiruošiant rengti Vasaros Olimpines žaidynes. Tarptautinio Olimpinio Komiteto vadovas Jacques Rogge‘as teigė esąs labai sunerimęs dėl padėties Tibete. Anksčiau jau ne kartą buvo pasigirdę raginimų boikotuoti Pekine vyksiančią olimpiadą, nes Kinija negerbia žmogaus teisių, o be to, bendradarbiauja su genocidą Darfūre vykdančia Sudano Vyriausybe. Tačiau tremtyje gyvenantis Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama sekmadienį pareiškė, kad Pekino olimpiada turėtų įvykti, ir atsisakė paraginti ją boikotuoti, nors kinai ėmėsi griežtų priemonių prieš protestus jo tėvynėje.
Kinija teigia, kad Tibetas visą laiką buvo jos teritorija, tačiau dauguma tibetiečių išlieka lojalūs 1959 metais Dalai Lamai, kuris Tibetą buvo priverstas palikti dar 1959 metais.
Nerimą reiškia ir Lietuvos seimūnai nariai
Kaip teigia Lietuvos Seimo narys Užsienio reikalų komiteto Kaimynystės politikos pakomitečio pirmininkas Emanuelis Zingeris, Kinijos Liaudies Respublika, okupavusi vieną iš pasaulio kultūros centrų – budizmo dvasinį centrą Lasoje ir pavergusi Tibeto liaudį, prisiima dvigubą atsakomybę už Pasauliui reikšmingo centro likimą. Seimo nario teigimu, dešimtmečiais tibetiečiai bandė išlaikyti kultūros savastį bei savo kultūros tapatumą. Nepaisant ekonominių pasiekimų Kinija neprisijungė prie Vakarų pasaulio teiktos ir Jungtinių tautų įtvirtintos Žmogaus teisių koncepcijos. Todėl E. Zingeriui tai kelia didelių abejonių, ar šiemet Kinijoje rengiamos Olimpinės žaidynės bus tinkama vieta žmonijai taikiai švęsti pasaulio pažangą. „Paskutiniai įvykiai Lasoje priverčia pasaulį suklusti ir skatina, nustojant žavėtis Kinijos ekonominiais pasiekimais, iš naujo kritiškai įvertinti Kinijos Liaudies Respublikos užsienio politiką ir padėtį žmogaus teisių srityje“ – teigia E. Zingeris.
„Stebėdami pastarųjų dienų įvykius Tibete tvirtiname, kad Kinijos Liaudies Respublika, naudodama jėgą taikioms Tibeto gyventojų - vienuolių, studentų - demonstracijoms stabdyti, pažeidžia vieną pagrindinių demokratinių vertybių – teisę į žodžio ir saviraiškos laisvę, deklaruojamą pagarbą demokratinėms vertybėms, laisvės ir demokratijos idealams, kurie yra ne tik elementaraus žmogiškumo dalis bet neatitinka ir Olimpinių žaidynių, olimpinės dvasios“ – rašoma „Tėvynės sąjungos“ narių Audroniaus Ažubalio, Juliaus Dautarto, Egidijaus Vareikio bei E. Zingerio pareiškime. Parlamentarai ragina nedelsiant nutraukti Kinijos vykdomas represijas ir išvesti ginkluotus dalinius iš Tibeto miestų. Be to, prašoma skubiai imtis spręsti ekologines Tibeto problemas – tai pažeidžiamas regionas, o jo pažeidžiamumas gali turėti dar liūdnesnes pasekmes globalios klimato kaitos kontekste. Seimo nariai reikalauja ir kuo greitesnio regiono.
Truputis istorijos
Tibetas XX amžiaus pradžioje pasiskelbė esąs nepriklausomas nuo Kinijos ir tokiu išliko iki 1950 metų, kai Kinija įsiveržė į Rytų Tibetą. Po metų abi šalys pasirašė „Septyniolikos punktų susitarimą“, kuris garantavo Tibetui autonomiją ir laisvę praktikuoti budizmą. Tačiau Tibete buvo įkurta civilinė bei karinė Kinijos valdžia. 1959 metais tibetiečiai sukilo prieš kinų valdžią, tačiau sukilimas buvo brutaliai numalšintas – žuvo keli tūkstančiai žmonių, Dalai Lama turėjo pasitraukti iš šalies ir Tibeto vyriausybei, įsikūrusiai išeivijoje, šiuo metu vadovauja iš Indijos. Būtent, minint šio sukilimo metines, ir įsiplieskė šiuo metu Tibete tebevykstantys protestai. Nepaisant to, kad Kinija 1965 metais sukūrė Autonominį Tibeto regioną, budistų vienuoliai visą laiką jautė, jog Pekinas nesilaiko „Septyniolikos punktų susitarime“ prisiimtų įsipareigojimų. Tad regioną kartas nuo karto sudrebina sukilimai. Bene rimčiausias iš jų vyko 1988 metais, kai Kinija buvo priversta paskelbti karinį įstatymą. Nors Tibetas oficialiai yra autonomiškas regionas, tačiau tibetiečiai jaučia, kad iš tikro juos valdo kinai.
Po šeštajame dešimtmetyje įvykdytos invazijos, Kinijos Vyriausybė į Tibetą perkėlė daug kinų. Be to, per Mao vykdytą kultūrinę revoliuciją buvo sugriauta daug budistų vienuolynų bei kitų Tibeto kultūrai brangių paminklų. Prieš porą metų nutiesta pirmoji geležinkelio linija, kuri sujungė sostinę Lasą su Kinijos Golmudo miestu, tačiau į ekonomikos vystymąsi tibetiečiai žvelgia atsargiai ir mano, kad didėjantis kinų antplūdis graso jų tapatybei.
