Artimieji Rytai, Europos saugumas ir Amerika, Liberijos negandos, kova su skurdu... Būtent šios temos patraukė “Laisvosios Europos” radijo žurnalisto Gintaro Aleknonio dėmesį trečiadienio (07.02) Vakarų laikraščiuose.
Vienas iš nuostabiausių Izraelio ir palestiniečių kovos bruožų yra tas, kad po tokios gausybės nepavykusių bandymų susitaikyti, naujos taikos iniciatyvos vis dar žadina viltis, rašoma Amerikos dienraščio “New York Times” redakcijos straipsnyje. Naujausio taikos gairių plano sėkme taip pat nelabai tikima, visi politikai perspėja apie galimas nesėkmes. Iš tikrųjų viskas, ką regime šiomis dienomis, - aukščiausio lygio susitikimai, paliaubos, atsitraukimai - jau buvo ir anksčiau. “Hamas” ir “Islamo džihadui” trijų mėnesių paliaubos yra tik taktinis manevras, o ne proga iš esmės keistis. Izraelis ir toliau stato sieną ir toli gražu nežada iš esmės imtis naujakurių gyvenviečių griovimo. Tačiau ir po visų šių nuogąstavimų bei dvejonių dar lieka ir nemažai vilčių. Vakarykštis Machmudo Abaso ir Arielio Šarono susitikimas buvo dalykiškas, matyt, šiltas ir rezultatyvus. Amerikos prezidentas Bušas ir kiti rengusieji taikos gairių planą turi be paliovos spausti abi puses. Reikia veikti lanksčiai, nešališkai, kantriai ir griežtai.
Skeptikai gali lengvai išvardyti gausybę priežasčių, kodėl iš Artimųjų Rytų ateinančių gerų žinių srautas gali netrukus nutrūkti, rašoma dienraščio “Washington Post” redakcijos straipsnyje. Abiejų šalių kraštutinieji - pradedant kovingaisiais žydais naujakuriais ir baigiant “Hamas” sąjūdžiu - susitaikymui pritaria tik iš dalies, nes tikisi, kad kita pusė nevykdys savo įsipareigojimų. Izraelis mano, kad, nepaisant paliaubų, teroristų išpuoliai netrukus atsinaujins, palestiniečiai mano, kad Izraelis, vykdydamas pasikėsinimus į įtariamus teroristų vadovus, provokuos. Vakar Izraelio ir palestiniečių ministrai pirmininkai pakartojo esą pasiryžę siekti taikos. Tačiau jiedu abu iki šiol vengia esminių taikos žingsnių, kuriuos netrukus teks žengti. Šaronas iki šiol tik vaizduoja naikinąs žydų naujakurių gyvenvietes, kurios per pastaruosius dvejus metus įsikūrė vakarinėje Jordano upės pakrantėje, o Abasas nepasirengęs nuginkluoti “Hamas” ir kitų karingųjų sąjūdžių. Tik įvykdę šiuos veiksmus Izraelio ir palestiniečių vadovai parodys esą pasiruošę įgyvendinti valstybių politiką, kuri numatyta taikos gairių plane.
Europiečiai sunerimę ir nuogąstauja, kad po penkiasdešimties metų, kai jie gynė savo žemyną ir bandė kurti bendras saugumo pajėgas, Jungtinės Amerikos Valstijos dabar nori kiršinti juos ir trukdyti tokių bendrų pajėgų atsiradimui, - britų verslo laikraštyje “Financial Times” rašo Gordonas Adamsas. Vis didesniam įtakingų Europos politikų ratui paskutiniai Amerikos veiksmai - Irako karas, pravardžiavimasis “senąja Europa”, šaipymasis iš Europos gynybos pajėgumų, karo bazių perkėlimo planai, padaužiškas Prancūzijos įžeidinėjimas - atrodo kaip tyčinis bandymas kenkti Europos vienybei ir iš naujųjų Vidurio Europos demokratijų kurti sau palankių šalių ruožą.
Tiesa yra dar labiau trikdanti, rašoma “Financial Times”. Iš tikro dabartinė Amerikos valdžia ignoruoja Europą. Vašingtonas savo dėmesį sutelkė į konfliktus, kurie vyksta ruože nuo Šiaurės Afrikos iki Indonezijos. Europiečiai turi įsisąmoninti tokį pasikeitimą ir netrokšti, kad grįžtų senieji laikai.
Tokie Amerikos politikos pokyčiai nėra laikini, tikina Adamsas. Bušo vyriausybė susitelkė į kovą su terorizmu, branduolinių ginklų neplatinimą ir siekia įtvirtinti Ameriką, kaip galingiausią pasaulio karinę jėgą.
Britų dienraštyje “Independent” Džonas Haris rašo apie Liberijos problemas. Liberiečiai nori, kad amerikiečių daliniai atvyktų į jų šalį ir jiems to reikia - tik taip galima išsigelbėti nuo pilietinio karo, kuris jų šalį drasko nuo dešimtojo dešimtmečio pradžios. Kruviniausias Liberijos prezidentas Čarlzas Teiloras yra kaltinamas karo nusikaltimais, jau kalbama apie jo pasitraukimą. Tačiau prezidentas dar turi jėgų niokoti šalį. Daugelis į Liberiją žvelgia su siaubu ir paprasčiausiai praranda viltį.
Akivaizdu, kad daugelį problemų Liberijoje sukėlė Vakarų šalių veiksmai, rašo “Independent” apžvalgininkas. Šalies ūkis negali vystytis, nes Vakarų šalių parama savo ūkininkams smaugia Afrikos žemdirbius. Be to, Liberijoje anksčiau vyko nešvarūs politiniai manevrai. Pavyzdžiui, Jungtinės Valstijos rėmė Samuelį Doją, kuris 1980 metais surengė karinį perversmą, o paskui šalyje sukūrė represinį režimą.
Šiandien jie visi kalba vieningai, komentarą apie paramą skurdžioms šalims pradeda britų laikraščio “Guardian” apžvalgininkas Styvas Tibetas. Džordžas Bušas nori “naikinti pasaulio skurdą”, Tonis Bleiras pasirengęs “naikinti pasaulio skurdo šaknis”, o kitų aštuonių turtingiausių pasaulio valstybių vadovai skelbia prisijungią prie kovos su pasaulio skurdu. Net Pasaulio bankas sakosi naikinąs slegiantį skurdą, o Pasaulio prekybos organizacija tikina mažinanti skurdą visame pasaulyje.
Kasdieniai kraštutiniųjų protestuotojų žodžiai staiga perėjo į pasaulio politikos didžiūnų kalbas. Tačiau keičiasi ne tik kalbos. Turtingosios šalys imasi telkti lėšas AIDS paramai, tokios organizacijos kaip Pasaulio bankas ir Tarptautinis Valiutos fondas imasi ieškoti visiems naudingų sprendimų, o Europos sąjunga paskelbė, kad jo žemės ūkio politikos pertvarkymai bus naudingi skurdžioms šalims.
Tačiau ar šis susidomėjimas kova su skurdu iš tikro atspindi realius pokyčius? - klausia britų žurnalistas ir čia pat suabejoja. Užtenka prisiminti mažėjančius pagalbos fondus, pasaulyje didėjančią nelygybę, dėl nesugebėjimo peržengti savanaudiškus interesus įstrigusias prekybos derybas.
Šiandien Europos Parlamentas balsuoja dėl dviejų įstatymų, kurie faktiškai priartins Europos Sąjungą prie genetiškai pakeistų maisto produktų draudimo atšaukimo, rašoma britų verslo laikraštyje “Financial Times”. Atmetęs šiuos projektus parlamentas tik pagilintų Europos politinę sumaištį ir prekybos nesutarimus su Jungtinėmis Valstijomis. Tačiau net jeigu įstatymai ir bus patvirtinti, politikos aiškumas ir prekybos taika nebus laiduoti.
Naujieji įstatymas išplečia iki šiol Europos Sąjungoje galiojančią genetiškai pakeistų produktų žymėjimo sistemą ir reikalauja, kad gamintojai labai tiksliai žymėtų, kurioje grandyje panaudojami genetiškai pakeisti produktai. Teoriškai naujieji įstatymai įgalina Europos Sąjungos šalyse atnaujinti leidimų genetiškai pakeistiems produktams išdavimą ir Amerikos skundai Pasaulio prekybos organizacija nebetenka prasmės. Tačiau per anksti pranašauti, ar įvykiai pakryps tokia pageidaujama linkme, rašo britų verslo laikraštis. Ir čia pat primena, kad Jungtinės Valstijos turėtų būti pasirengusios pasitenkinti tokia įvykių eiga.
