“Laisvosios Europos” žurnalisto Andriaus Kunčino parengtoje antradienio (06.24) spaudos apžvalgoje skaitykite apie išjungtą televizijos stotį TVS, šiandien prasidedančią Putino viešnagę Didžiojoje Britanijoje, moterų teises Lenkijoje ir homoseksualų - Šiaurės Amerikoje.
Džošua Rozenbergas, britų dienraščio “Telegraph” teisės klausimų redaktorius, rašo apie 1998-aisiais iš Lietuvos emigravusią Alos ir Vladimiro Anufrijevų trivaikę šeimą su Alos motina Matriona Kuzjeva, kuri jau mirusi. Pasak dienraščio, jie Lietuvoje paliko didelį ir gerai įrengtą butą su sodu. Britanija jiems ketino, bet, Rozenbergo žiniomis, dar neapsisprendė, suteikti politinį prieglobstį, nes esą Anufrijevai Lietuvoje persekioti tautiniu pagrindu ir dėl jų politinių pažiūrų. Britanijoje jiems Londono Southwark seniūnija suteikė nuosavą dviaukštį butą. Bet velionė motina nepajėgė užlipti laiptais, tad buvo apgyvendinta atskirai. Anufrijevų tvirtinimu, šitaip parodyta nepakankamai pagarbos tradicinei šeimai. Anufrijevai jau kurį laiką bylinėjasi, reikalaudami seniūnijos kompensacijos, esą ji pažeidė žmogaus teises. Pernai išklausyti 8 liudininkai, teismas tęsėsi dvi savaites, ieškinys pripažintas nepagrįstu. Dabar Britanijos apeliacinis teismas Anufrijevų bylą nagrinėja drauge su angoliečio ir libiečio ieškiniais. Pastarieji skundžiasi, kad britų teismai jų norus patenkino, bet labai delsė ir irgi reikalauja atlyginimo. Rozenbergas rašo, kad Britanijos aukščiausiasis teisėjas Vulfas garsėja pastangomis pertvarkyti šalies civilinių teismų sistemą taip, kad ji būtų pajėgi baigti bylas, išvengiant neproporcingai didelių valstybės išlaidų jų svarstymui. Vulfas pareikalavo Anufrijevų valstybės suteikto advokato pateikti lygšiolinę samatą, bet jau dabar žinoma, kad išeivių iš Lietuvos ieškinį aptarnauja du valstybės skiriami advokatai su savais žemesniojo rango asistentais bei keturios valstybės įgaliotinių komandos. Cituodamas teisėją Vulfą, Rozenbergas “Telegraph” kelia prielaidą, kad valstybės išlaidos smarkiai pranoksta bylos svarbą.
Amerikos dienraštyje “Chicago Tribune” Aleksas Rodrigesas rašo, kad Rusijos vyriausybė, sekmadienį išjungusi nepriklausomą televizijos stotį TVS, buvusią NTV ir TV6, vėl sukėlė senus būgštavimus dėl laisvos žiniasklaidos padėties šalyje. Rusijos žiniasklaidos ministerija tvirtina, kad tokį sprendimą priimti buvo sunku, bet jį lėmė būtinybė “apginti žiūrovų interesus”, nes TVS esą skendėjo skolose ir administraciniame chaose. TVS vien Maskvos kabelinės televizijos tinklui skolinga 8 milijonus dolerių, darbuotojams algos nemokėtos tris mėnesius. TVS pareigūnai tikina, kad stoties savininkai, turintys ryšių Kremliuje, sąmoningai dusino kanalą. Rodrigesas cituoja garsios Rusijos radijo stoties “Echo Moskvy” vyriausiąjį redaktorių Aleksejų Venediktovą, sakantį, kad “tai neabejotinai buvusi cenzūra”, nes TVS buvo vienintelis visoje Rusijoje matomas nepriklausomas Kremliaus kritikos šaltinis. O TVS diktorė Ksenia Turkova sakiusi, kad “puikiai žino, kaip atrodo padėtis valstybiniuose Rusijos kanaluose”, tad ten laimės verčiau nemėgins, pasakojama “Chicago Tribune” straipsnyje.
Aleksejus Pankinas angliškame Rusijos dienraštyje “Moscow Times” rašo, kad Rusijos ministerija tik nutraukė TVS skolų sukeltos agonijos kančią, bet dar prieš metus, kai Jevgenijaus Kiseliovo komanda buvo išplėšta iš Maskvai nepriimtinų Vladimiro Gusinskio ir Boriso Berezovskio žinios ir duotas leidimas grįžti į eterį, sykiu buvo įdėtos kelios laiko bombos, o jos dabar suveikė. Viena jų - pražūtinga TVS struktūra: stipri žurnalistų komanda ir grupė investuotojų oligarchų su skirtingais interesais, taip pat transliavimo licencijos savininkai Jevgenijus Primakovas ir Arkadijus Volskis. Kokteilis, kaip reta, tolimas nuo darnios santuokos iliuzijos. Kita bomba - transliavimo licencija, kuri teisiniu požiūriu nebuvo absoliučiai laisva ir nepriklausoma. “Kovodami dėl įtakos ir reikalaudami žaibiško pelno, oligarchai sužlugdė TVS ir nepataikė į laiko dvasią - pastaruoju metu Rusijoje madinga būti labdaringu turtuoliu”, - rašo Pankinas “Moscow Times”.
“Washington Post” redakciniame straipsnyje priduria, kad “gal tai ir nebuvo tipiška cenzūra, bet sykiu taip atrodyti gali: TVS išjungimas reiškia, kad Rusijoje nebeliko nė vieno nepriklausomo televizijos kanalo. Be to, uždarymo motyvai labai primena TVS pirmtakės NTV uždarymo scenarijų - ta 2001-aisiais irgi uždaryta “dėl finansinių ir administracinių problemų”, o ją perėmė didelė prezidento Putino rėmėja bendrovė “Gazprom”. Dūma praėjusią savaitę triuškinančia balsų dauguma priėmė įstatymą, kuris suteikia tokioms įstaigoms kaip Žiniasklaidos ministerija įgaliojimus bausti arba visai uždaryti žiniasklaidos įmones, kurios bus laikomos šališkomis. Jei Putinas įstatymą patvirtins, prasidės nauja ir kur kas atviresnė kovos su kritika epocha, mano “Washington Post”, - iki šiol naudoti tokie metodai, kaip mokesčių policija ir kaltinimai korupcija. Pasak “Washington Post”, Rusijos žiniasklaidai išplaukia dvi pamokos: pirma - žiniasklaidos bendrovės privalo suvokti, kad norint išlaikyti ir rinkos, ir vyriausybės spaudimą būtina tvirtai stovėti ant kojų finansiškai; antra - joms būtinas tikros, vyriausybės kumščio neaplamdytos demokratijos gurkšnis.
Britanijos dienraščiai kupini komentarų apie Britanijos ir Rusijos vėliavomis išpuoštą pagrindinį Londono prospektą, vedantį į karaliaus rūmus - šiandien čia atvyksta Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, sakoma, kad tai pirmoji oficiali Rusijos valstybės galvos viešnagė per 100 metų. “Tokios vienšagės - oficialaus valstybės pritarimo valstybei išraiška. Tad Londono vyriausybės nuostata akivaizdi: Putinas - geras vyrukas”, - ironizuoja “Independent” paantraštė. Nikas Peitonas Volšas ir Džyvanas Vašagaras “Guardian” puslapiuose ragina, gink Dieve, nepagadinti šitokios progos karo Irake, augančios Rusijos slaptosios tarnybos arba buvusių Putino kolegų pagarsėjusių sukčių minėjimu, ir nuramina, kad per priėmimą pas karalienę Elžbietą tokio takto nepristigs. Kitas dalykas - premjeras Tonis Bleiras, kurį dienraštis “Times” ragina visu griežtumu iškelti Čečėnijos klausimą. “Financial Times” leidžia suprasti, kad Bleiro uždavinys bus nelengvas, nes jam derėtų iš apsilankymo išsunkti ne mažiau naudos nei jos patirs iškilmėmis lepinamas Putinas. “Putinui nauda akivaizdi, - tęsia “Financial Times”, - prieš pat Rusijos parlamento ir prezidento rinkimus šalies televizijos bus uždusintos Elžbietos II karūnų bei tiarų tviskesio su Putinu greta. Rusams tai tikrai padarys įspūdį, nes daugelis jų tebepyksta, kad prapuolė Tarybų Sąjunga, ir nori Rusijai daugiau pasaulio pagarbos. Pagerbtas Putinas tikrai bus. O štai Bleiras privalo garantuoti, kad šią pompą atsvertų Rusijos ir Vakarų santykių tikrovė. Nors Putino valdoma Rusija teisinga pažangos linkme žygiuoja septynmyliais batais, o Putinas pasaulio politikos scenoje tikrai “nepasišiukšlina”, Rusijos santykiuose su Vakarais ne viskas gerai. Tai, kad bus ginčų Irano, Irako ir kitų pasaulio kraštų bei temų klausimais - nenuostabu, nes didelės valstybės turi didelių interesų ir dėl jų kyla didelių ginčų. Kur kas svarbiau, kaip Putinas elgiasi su savo tėvynainiais”, - rašo “Financial Times” redakciniame straipsnyje ir atkreipia dėmesį į Čečėnijos bei žiniasklaidos laisvių klausimus Rusijoje. Bronvenas Medoksas “Times” aiškina, kodėl Rusijai reikia naujų rankos paspaudimų su Vakarais: “Britanijai ir Jungtinėms Valstijoms reikia Putino pagalbos siekiant stabilumo plačiame regione nuo Afganistano iki Artimųjų Rytų. Dar joms aktualu įkalbėti Rusiją neberemti Irano branduolinės programos. Be to, Putino kišenėje - raktai nuo naftos ir gamtinių dujų išteklių, kurių nedrebina Artimiesiems Rytams būdingas nestabilumas”, - rašo “Times” ir spėlioja, kad iš Irako krizės Putinas neišėjo toks sausas, kaip atrodo. Jei Putinas tikrai neįvertino Amerikos ryžto susidoroti su Irako režimu, jei tikrai klaidingai sufleravo Sadamui Huseinui, kad Amerika nepuls be Jungtinių Tautų pritarimo, tad galima toliau nieko nepaisyti, jei tikrai tikėjosi ilgo ir sunkaus karo, kur paskui galėtų kilnaširdiškai įsikišti tarpininko vaidmenyje, tuomet dabartinė tikrovė Rusijai skaudi - Bagdade sėdi amerikiečių administracija, o Rusijai reikia mažų mažiausiai susitarti dėl ikikarinių naftininkystės sutarčių su “LUKoil” galiojimo. Rusijos pakilimas laikosi ant aukštų naftos kainų, bet jei jos smuktų, veikiausiai smuktų ir rublis, o dalis ekonomistų tokiu atveju nesunkiai įsivaizduoja antrą Rusijos finansų krizę. Tuomet Amerikai ir Britanijai Rusija nebūtinai atrodys tokia svarbi kaip dabar. Štai kodėl Putinui teberūkstanti praraja dėl Irako nėra naudinga, rašo Medoksas “Times”.
“New York Times” pratęsia pastarųjų dienų straipsnių seriją apie permainas Kanadoje: Ontarijo valstijos teismui nusprendus, kad dabartinė santuokos formuluotė kaip “vyro ir moters jungtuvės” prieštarauja konstitucijai, Kanados federacinė vyriausybė nutarė ją pakeisti į “dviejų asmenų jungtuvių” formuluotę ir šitaip įteisinti tos pačios lyties šeimų sudarymą. Kanados įstatymai homoseksualioms šeimoms suteiks tokias pat teises, kokias turi skirtingos lyties asmenų šeimos. Kanados bažnyčioms bus leista pasirinkti, ar jos teiks tokias santuokas. Kanada taps trečia valstybe pasaulyje, kur homoseksualios santuokos įteisintos, bet ji - vienintelė, kurioje, sudarant šias santuokas, nereikalaujama, kad bent vienas partnerių būtų Kanados pilietis (Olandija to reikalauja, o Belgija sutinka sutuokti tik tokias tos pačios lyties poras, kurių tėvynėje tokia santuoka būtų pripažįstama). “New York Times” prognozuoja, kad Kanados sprendimas turės didelės įtakos kaimyninėms Jungtinėms Amerikos Valstijoms, kur visuomenės nusistatymas prieš homoseksualus tebėra gajus. Jungtinės Valstijos pripažįsta Kanadoje sudarytas santuokas, tad Amerikos gėjai ir lesbietės, susituokę Kanadoje, tikėtina, sukels daug galvos skausmo Amerikos įstaigoms. Kanadoje šiandien prasideda gėjų ir lesbiečių eisenų savaitė “Gay Pride”, jau dabar Torontas išdavė arti dviejų šimtų santuokos sutarčių tos pačios lyties poroms, 10 jų iš Jungtinių Valstijų, o per “Gay Pride” savaitę tikimasi porų antplūdžio, tad Toronto rotušė ketina laikinai pailginti darbo valandas, rašo “New York Times”.
Kur kas prastesnę padėtį nušviečia Pyterio Gryno straipsnis tame pačiame dienraštyje apie Danijos aktyvistų grupės už moterų teisę pasirinkti galimybę dirbtinai nutraukti nėštumą kelionę laivu į Lenkiją. Ne tik konservatyvios Lenkų šeimų lygos autobusais suvežti demonstrantai apmėtė danų organizacijos “Women on Waves” laivą raudonais dažais, bet ir vietos prokuratūra apieškojo, ar laive nėra persileidimą skatinančių tablečių, bei sprendžia, ar imtis kokių nors veiksmų dėl to, kad laivas į Vladyslavovą įplaukė be leidimo. Grynas cituoja Lenkijos kunigus sakant, kad “abortai bet kur yra žmogžudystė”, jaunas lenkes, kurios tvirtina, kad “Lenkijoje Bažnyčia ir senos moterėlės sprendžia už kitus, ką jiems daryti”, vyriausybės pareigūnus, kurie sako, kad už nėštumo nutraukimą lenkės priverstos privačiose klinikose mokėti vidutinę mėnesio algą viršijančius 500 dolerių, ir baigia “Women on Waves” įkūrėjos, gydytojos Rebekos Gomperts žodžiais, jog ji supranta, kad jos laivas Lenkijoje nieko nepakeis, kol nebus pakeisti Lenkijos įstatymai.
