Penktadienio (10.17) Vakarų laikraščių apžvalgoje - nauja Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija dėl Irako, sunkios derybos dėl Europos Sąjungos Konstitucijos ir šis tas apie pasibaigusią Frankfurto knygų mugę. Užsienio spaudą apžvelgia “Laisvosios Europos” radijo žurnalistas Laimantas Jonušys.
Vakar priimtą Saugumo Tarybos rezoliuciją dienraštis “Wall Street Journal” įvertino taip: “Tai yra daugmaž visiška Prancūzijos, Rusijos, Vokietijos ir generalinio sekretoriaus Kofi Annano (Kofio Anano) kapituliacija - visi jie reikalavo pateikti datą, kada irakiečiams bus grąžintas suverenumas. To nepadaryta. Nors visi nori Irako savarankiškumo, jokia atsakinga okupacinė jėga negali įsipareigoti neatšaukiamam grafikui arba procesui, matydama tai, kas dedasi toje šalyje”, - rašoma laikraščio “Wall Street Journal” komentare, kur, be kita ko, sakoma: “netgi prancūzai nusprendė, kad svarbiau išlaikyti Amerikos įsipareigojimą Jungtinių Tautų procesui negu dar kartą duoti Busho (Bušo) vyriausybei į akį”.
Vokietijos laikraštis “Welt” rašė: “Priešininkų ašis Maskva - Paryžius - Berlynas nusprendė nesiekti didžiosios priešpriešos su supergalybe ir gerai padarė. Vašingtonas padarė poslinkių, atsižvelgė į kai kurias abejones ir taisymų siūlymus. Reagavo į partnerių poziciją, nors ne visus jų norus išpildė. Tai vadinama kompromisu - išbandyta pasaulio politikos priemone”, - rašoma dienraščio “Welt” redakcijos straipsnyje ir toliau priduriama, kad priešprieša Saugumo Taryboje nebūtų buvusi niekam naudinga, svarbiausia - nepriteklių kenčiančiam Irakui.
Kitas Vokietijos laikraštis “Tagesspiegel”, taip pat teigiamai vertina balsavimą, bet daro išlygą, kad šiuo kompromisu niekas iki galo nėra patenkintas: Jungtinės Valstijos todėl, kad našta tebelieka ant jų pečių - “svarbiausios Vakarų šalys ir dabar nenusiųs savo kariuomenės ir nesuteiks solidžios atstatymo paramos. Prancūzijos ir Vokietijos valdžia taip pat neturėtų būti patenkintos, nes naujoji rezoliucija netesi to, ko Paryžius ir Berlynas visada reikalavo: nesuteikia Jungtinėms Tautoms viršenybės Irake ir nenustato termino, kada valdžia bus perduota irakiečiams”. Straipsnyje sakoma, kad ši rezoliucija visų pirma yra JAV užsienio reikalų ministro Colino Powello (Kolino Pauelo) sėkmė, nes griežtesnės pozicijos šalininkai Amerikos valdžioje buvo linkę nebeieškoti kompromisų ir nebeprašyti Jungtinių Tautų pritarimo.
Laikraštyje “New York Times” taip pat rašoma, kad tai yra didelis C. Powello ir JAV atstovo Jungtinėse Tautose Johno Negroponte (Džono Negropontės) nuopelnas. Laikraštis apibendrina taip: “Vakar prezidentas Bushas Jungtinėse Tautose laimėjo didelę pergalę. Įspūdingai vieningu balsavimu, prisidedant netgi Sirijai, Saugumo Taryba pritarė amerikiečių pasiūlytai rezoliucijai, kurioje buvo beveik viskas, ko Bushas norėjo - taip pat ir išimtinė Amerikos teisė tvarkyti Irako politikos reikalus bei pritarimas Amerikos vadovaujamoms tarptautinėms taikos palaikymo pajėgoms”, - rašoma straipsnyje, bet toliau apgailestaujama, kad pokario Irako našta palikta ant Amerikos karių ir mokesčių mokėtojų pečių. “Rezoliucija neįpareigoja Amerikos sąjungininkes ir kitas Tarybos nares ką nors daryti Irake”, - pabrėžiama laikraščio “New York Times” komentare.
Britanijos dienraštyje “Guardian”, atstovaujančiame kritiškam požiūriui į Jungtinių Valstijų vaidmenį Irake, aiškinama, kad esminio savo tikslo Amerikos valdžia Saugumo Taryboje nepasiekė: “Prancūzijos, Vokietijos ir Rusijos vadovų prieštaravimai Amerikos valdžiai per daug nerūpi. Bet jai rūpi augantis Amerikos visuomenės nusivylimas dėl žmogiškosios ir piniginės kainos, mokamos Irake. Šių nuotaikų Amerikos valdžia dar negali pataisyti parodydama, kad bus daug naujos finansinės ir karinės paramos iš užsienio”.
Daugelis spaudos apžvalgininkų kalba apie diplomatinę ir politinę Jungtinių Valstijų pergalę, kuri artimiausiu metu duos mažai praktinės naudos. Laikraštyje “Los Angeles Times” rašoma, kad “kitą savaitę Madride vyksianti tarptautinė donorų konferencija tikriausiai nepritrauks įsipareigojimų pakloti dešimtis milijardų, kurių Jungtinės Valstijos norėtų gauti Irako atstatymui per artimiausius keletą metų”. Kartu čia pabrėžiama, kad be rezoliucijos padėtis būtų dar blogesnė, nes, pvz., Pasaulio bankas svarsto galimybę paskolinti Irakui dideles sumas pinigų, bet šios institucijos taisyklės neleidžia to daryti, jeigu šalies vyriausybė neturi tarptautinio pripažinimo.
Dienraštyje “Neue Zurcher Zeitung” vertinama skeptiškai: “Nei prieš karą Irake, nei po jo Saugumo Tarybos svarstymai ir sprendimai neturėjo didelio poveikio vyksmui. Rusų, prancūzų ir vokiečių sprendimas paremti šią rezoliuciją tikriausiai buvo pagrįstas šiuo suvokimu. Vieningumas, kuriuo buvo nuspręsta, yra ne kas kita kaip kovoje dėl Irako suteikti Jungtinių Tautų Organizacijai atspirtį potencialiam momentui, kai ji galės turėti tikrą įtaką.
Spaudoje komentuojamos sunkios derybos dėl Europos Sąjungos Konstitucijos. Laikraštyje “Welt” pabrėžiama, kad nesutarimų linija skiria šešias valstybes steigėjas nuo dešimties būsimų narių bei kitų mažų valstybių. “Jau pasigirsta kalbų apie ankstyvą Konstitucijos mirtį”, - perspėjama straipsnyje.
Britanijoje, kur gana stiprios euroskeptiškos nuomonės, nemaža dalis apžvalgininkų pasisako už šiai šaliai nebūdingą sprendimo būdą - referendumą. “Mūsų istorijoje esama momentų, kai svarstomas dalykas toks didžiai svarbus, kad būtų teisinga klausti žmonių nuomonės tiesiogiai”, - rašo laikraštis “Daily Telegraph”, kurio straipsnyje reiškiami nuogąstavimai dėl per didelės Europos Sąjungos centralizacijos.
Dienraštyje “Scotsman” taip pat nuogąstaujama, kad rengiama Konstitucija yra žingsnis vieningos Europos valstybės link. Čia apgailestaujama, kad Europos Sąjungos primestas darbo rinkos reguliavimas pakenkė ne tik Britanijos, bet ir visos Sąjungos konkurencingumui pasaulyje.
Laikraštis “Frankfurter Allgemeine” rašo apie pasibaigusios Frankfurto knygų mugės organizatorių pasitenkinimą - lankytojų skaičius šiemet pakilo beveik 9 procentais. Bet kai kas teigia, kad tai įvyko kokybės sąskaita. Solidžias leidyklas ir literatūros mėgėjus užgožė nemažai knygų leidybos naujokų: pramogų verslo žvaigždžių biografijos ir autobiografijos su skandalingais atskleidimais. “Šių metų mugė nebebuvo mažo, bet iškilaus skaitytojų sluoksnio elitinis susiėjimas - tai buvo renginys masėms, ir mugei tai išėjo į naudą”, - daroma išvada laikraštyje “Frankfurter Allgemeine”.
Frankfurto mugės ypatingoji viešnia šiemet buvo Rusija - apie tai laikraštyje “International Herald Tribune”, nevengdamas sąmojo, rašo rusų rašytojas Viktoras Jerofejevas. “Rusų rašytojai, kaip kad yra įpratę, daug kalbėjo apie gyvenimo prasmę, daug ginčijosi tarpusavy, skaitė daug poezijos ir dar daugiau gėrė”. Straipsnio autorius pažymėjo, kad “Vokietijoje, ir galbūt Europoje, Rusija madinga - kaip tam tikra atsvara Amerikos moralinės ir politinės tiesos monopoliui”. Pasak Jerofejevo, dabar jau sunku kalbėti apie kokią nors vientisą rusų literatūrą - rašytojų įvairovė tokia didelė, jog susidaro įspūdis, kad egzistuoja kelios rusų literatūros, nieko bendra tarpusavy neturinčios.
