Trečiadienio (05.21) užsienio spaudos apžvalgoje: Irakas, doleris, Europos ūkis, Indonezijos valdžios keliai ir klystkeliai. Laikraščius apžvelgia “Laisvosios Europos” radijo žurnalistas Gintaras Aleknonis.
“Atvirukas iš Irako” - taip pavadintas Tomo Frydmeno pastabas skelbia dienraštis “New York Times”. Visą savaitę po Vidurio Iraką keliavęs apžvalgininkas teigia, kad jį labiausiai nustebino, kiek Sadamas nustekeno savo šalį. Blogiausias dalykas, ką paskatino šis skurdas - tai plėšimai. Amerikos daliniams nušlavus Irako ginkluotąsias pajėgas atsirado valdžios vakuumas. Plėšimus Frydmenas vadina natūraliu irakiečiu atsaku juos 30 metų valdžiusiam režimui, kuris iš žmonių atėmė praktiškai viską.
Amerikiečių žurnalisto nuomone, skurdas turi ir teigiamą pusę - irakiečiai yra pasirengę Jungtinėms Valstijoms suteikti galimybę pagerinti Irako gyvenimą. Ir tai pasiekti galima su palyginti nedidelėmis investicijomis.
Apie Irako politinę ateitį Frydmenas rašo optimistiškai. 60 nuošimčių irakiečių yra šiitai, tačiau tik koks trečdalis jų - t.y. 18 procentų visų šalies gyventojų - pritartų islamo respublikos sukūrimui. Taigi du dalykai yra aiškūs - kitas Irako prezidentas bus šiitas, tačiau Irakas nepasuks Irano keliu.
Dienraščio “Washington Post” apžvalgininkas Robertas Samuelsonas dolerio kurso kritimą vadina savotišku lošimu. Pigesnis doleris yra prezidento Bušo vyriausybės ekonominio puolimo plano dalis. Valdžia siekia padėti smunkančiai pramonei. Jau 33 mėnesius iš eilės Amerikos gamyklose mažėja darbininkų - prarasta per 2 milijonus darbo vietų. Gamybos atgijimas galėtų atgaivinti darbo rinką. Žinoma, pramonei nepadeda ir investicijų stygius bei didėjantis prekybos deficitas.
Atpigęs doleris turėtų pakeisti padėtį, tikina “Washington Post”. Amerikos pinigai krito ir euro, ir Kanados dolerio, ir Japonijos jenos atžvilgiu. Tačiau negalima kaltinti vyriausybės, esą ji politiniais sumetimais siekia manipuliuoti finansų rinka. Jau kelerius metus ekonomistai kalbėjo, kad dolerio vertė gali smukti. Didėjantis Amerikos prekybos deficitas jau pasiekė 5 nuošimčius bendrojo vidaus produkto. Pasaulis yra užtvindytas doleriais. Svetimšaliai gali nebenorėti turėti visų tų dolerių, kuriuos gavo už Amerikoje parduotas prekes. Iš tikro dolerio nuosmukis prasidėjo pernai rudenį. Tačiau Amerikos valdžia nebandė stabdyti šio nuosmukio. Priešingai, Amerikos finansų ministras pasakė, kad jam pigus doleris patrauklus.
Nepakanka prisiminti istoriją ir vengti kartoti praeities klaidas, iš istorijos reikia pasimokyti, rašoma dienraščio “Wall Street Journal” redakcijos straipsnyje. Tačiau neatrodo, kad prisimindamas praėjusios dešimtmečio pradžios pinigų krizes Briuselis ką nors darytų. Teigiama, kad euras būtų naudingas naujosioms Europos Sąjungos narėms - paskatintų investicijas ir didintų prekybą su vadinamosios euro zonos šalimis, nes išnyktų pinigų keitimo rizika. Tačiau jeigu euras naujajam dešimtukui būtų naudingas, bendrųjų pinigų įvedimas gali būti skausmingas ar net pakenkti naujųjų narių ūkio sveikatai. Europos Komisija teigia, kad naujosios bendrijos narės turėtų siekti, kad jų pinigai euro atžvilgiu nesvyruotų daugiau nei 4,5 procento ribose.
Nedera pamiršti, kad pinigų susiejimas nėra tas pats, kas pinigų sąjunga. Sudarius sąjungą centrinis bankas nebegali vykdyti savarankiškos pinigų politikos, rašo “Wall Street Journal”.
Britų verslo dienraštyje “Financial Times” ekonomikos profesorius Hansas Verneris Sinas svarsto infliacijos Europoje problemas. Kartais teigiama, kad Europos centrinis bankas neturėtų rūpintis atskirų šalių infliacijos rodikliais, nes esą Amerikos centrinis bankas atsižvelgia tik į Amerikos infliacijos vidurkį. Tačiau tokia nuostata nėra įtikinama. Pirmiausia euras, palyginti su doleriu, yra jaunas. Šiuo metu Europoje tik prasideda tikrasis ūkio vienijimasis ir tarp atskirų šalių infliacijos rodiklių yra didžiuliai skirtumai. Amerikoje ši problema seniai išspręsta. Antra, Amerikoje nėra tokios išsikerojusios socialinės paramos sistemos, kuri trukdo mažinti algas. Juk Europoje bedarbių pašalpos skiriamos atsižvelgiant į ankstesnį uždarbį.
Profesorius Sinas ragina Europos centrinį banką laikinai nustatyti 2,5 procento infliacijos viršutinę ribą. Tačiau infliacija neturėtų būti mažesnė negu 1,5 procento. Priešingu atveju gali prasidėti defliacija, kuri galėtų labai pakenkti Europos ūkio pastovumui.
Indonezijos valdžios sprendimas pradėti kariuomenės puolimą Ačės srityje yra pavojinga klaida, pamirštamos istorijos pamokos ir neatsižvelgiama į tikėtinus padarinius, rašoma britų laikraščio “Guardian” redakcijos straipsnyje. Indonezijos kariuomenė garsėja kaip negerbianti žmonių teisių, tą liudija Rytų Timoro, Papua ir pačios Javos patirtis. Nėra ko tikėtis, kad dabar Indonezijos kariai elgtųsi geriau negu kovodami su kitais atskalūnų sąjūdžiais. Nuverstasis diktatorius generolas Suhartas praėjusį dešimtmetį bandė jėga sutriuškinti Ačės laisvės sąjūdį. Tūkstančiai žmonių buvo nužudyti ar turėjo bėgti iš gimtųjų vietų. Prieš dvejus metus Ačės srityje apsilankiusi prezidentė Megavatė Sukarnoputrė žadėjo klausimus spręsti naujaip, atsiprašė už praeities žiaurumus. Dabar prezidentė kaltinama esanti pernelyg minkšta, siekianti būti perrinkta antrai kadencijai politikė kartoja savo pirmtakų klaidą. Tačiau kariuomenė prezidentei gali tik sudaryti keblumų. Būtų buvę gerokai išmintingiau tęsti taikos derybas Ačės nepriklausomybės sąjūdžiu, tikina britų dienraštis.
Atsargiai, senieji europiečiai, - taip savo pastabas dienraštyje “Independent” pradeda Meri Dejevski. Amerikos diplomatija apie mus, kurie gyvena vadinamojoje Vakarų Europoje, galvoja blogai, o štai vadinamąją naująją Europą bando visaip vilioti. Kaip pavyzdį britų apžvalgininkė pateikia Amerikos užsienio reikalų ministro Kolino Pauelo viešnagę Sofijoje, kur jis atskrido padėkoti ištikimiems sąjungininkams. Nedidelėms šalims, kurios yra įpratusios būti tarptautinės politikos nuošalėje, toks dėmesys malonus. O Amerikai tai gana nedaug kainuoja - kelios valandos Pauelo laiko, šiek tiek aviacinio kuro... O būtent tokiais gestais lipdomos naujos sąjungos.
Gegužės pradžioje Kalifornijos universitetas Berklyje uždraudė į šios vasaros mokymosi programas registruoti studentus iš Kinijos, Taivano ir Singapūro, dienraštyje “New York Times” rašo Airis Čian. Baiminamasi, kad atvykstantys studentai gali būti užsikrėtę ūmiu kvėpavimo takų virusu (SARS). Tokia universiteto reakcija akivaizdžiai liudija, kaip ligos epidemija gali paskatinti neapykantą iš Azijos atvykstantiems žmonėms. Tiesa, Berklio universiteto vadovai sulaukė aštrios kritikos ir paskubėjo atšaukti draudimą, tačiau vis tiek vasaros studijoms ketinama priimti mažiau studentų iš Azijos šalių, be to, atvykėlius įdėmiai stebės medikai.
Nekyla abejonių, kad liga skatina imtis saugumo priemonių. Šiaip ar taip, medikai dar nesukūrė veiksmingo SARS gydymo būdo. Tačiau pernelyg sureikšminama naujosios ligos baimė gali skatinti iš Azijos kilusių žmonių diskriminavimą, o tai jau ne kartą Amerikoje pasitaikė anksčiau. Pateikusi gausybę pavyzdžių Čian rašo, kad nepasitikėjimą kinų kilmės amerikiečiais per XX amžių pavyko išrauti, tačiau jis nedingo be pėdsakų. Būtina imtis visų priemonių ir stabdyti SARS plitimą, tačiau niekada nedera pamiršti ir žmonių teisių.
