2014-ieji Lietuvos startuoliams buvo rekordiniai metai, iš Lietuvos ir užsienio rizikos kapitalo fondų jie pritraukė 46 mln. eurų investicijų. Tai leido startuoliams įkurti beveik pusantro šimto naujų darbo vietų, o per metus į valstybės biudžetą jie sumokėjo per 2 mln. eurų mokesčių. Specialistai pastebi, kad startuolių sėkmę lemia ne tik tai, kad turime pasaulines tendencijas atitinkančių idėjų ir talentingų specialistų, tačiau ir mūsų investicinė bei verslo aplinka.
Lietuva yra patrauklesnė užsienio fondams, investuojantiems į startuolius, negu kitos Europos šalys vertinant teisinės aplinkos perspektyvą. „Čia paprasta ir nebrangu pradėti verslą, mažoms įmonėms neviršijančioms 300 000 EUR apyvartos galioja vos 5 proc. pelno mokesčio tarifas, o moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP), kurie dažnai yra technologijų startuolių kuriamų inovacijų ašis, skirtas sąnaudas leidžiama iš pajamų atskaityti tris kartus“ - dėsto argumentus Linas Sabaliauskas, advokatų kontoros „Triniti“ partneris.
„Ne mažiau svarbų vaidmenį vaidina ir tai, jog dėl savo investicijų fondai čia gali jaustis saugūs. Lietuvoje paprasta užtikrinti sutarčių vykdymą, pasitelkiant skaidrią ir puikiai veikiančią teismų sistemą, o pagal ginčų sprendimo operatyvumą pirmos instancijos teisme esame antri Europos Sąjungoje. Lietuvoje taip pat skaidri įmonių, nekilnojamojo turto registro sistema, tad nenustebins nemalonumai dėl ginčytinos turto ar akcijų nuosavybės. Nemažiau svarbu ir tai, kad čia galioja ES teisinis reguliavimas, o savo verslo aplinkos teisinį reguliavimą nepaliaujamai tobuliname. Dėl tos priežasties ir stebime užsienio fondų susidomėjimą mūsų startuolių kuriamais verslais“, - teigia su startuoliais dirbančios advokatų kontoros „Triniti“ partneris.
Užsienio rizikos kapitalo fondų investicijos į lietuviškus startuolius – ne naujiena. Visai neseniai LOGIN Startup Fair dalyvaujanti kompanija „AirThemes“ paskelbė apie investiciją gautą iš JAV rizikos kapitalo fondo. Anksčiau rankomis su užsienio rizikos kapitalo fondais iš įvairių šalių yra sukirtę startuoliai „Vinted“, „Yplan“, „CGTrader“, „WoraPay, „TrackDuck“ ir kiti.
Tiesa, sutarties pasirašymas su užsienio rizikos kapitalo fondu kartais gali gerokai užtrukti, nes jie turi savo tradicijas, kurios būdingos ir investavimo sutartims. Nemažai Lietuvos startuolių investicijų sutarčių klausimais konsultavusios advokatų kontoros „Triniti“ specialistų patirtis rodo, kad dažniausiai mūsiškiams nuostabą kelia tai, kad užsienio investuotojai pirmiausiai prašo įsteigti įmonę kitoje šalyje. Tačiau tai startuolių neturėtų gluminti – kai kurie iš užsienio fondų gali investuoti tik į tam tikrose valstybėse veikiančias įmones.
„Iššūkių pradedant partnerystę su užsienio kapitalo fondu yra ir daugiau. Pavyzdžiui, kitose teisinio reguliavimo sistemose įprasta sutikti įvairias akcijų klases bei rūšis, suteikiančias skirtingas teises akcininkams, ko pradedantieji verslininkai Lietuvoje padaryti neturi galimybės, todėl ir žinių bei patirties, kaip tokiu atveju elgtis, dėl to dažnai „atiduoda“ investuotojui daugiau nei mano. Čia vienintelis būdas apsisaugoti – teisinis išprusimas, patirtis arba patikimi verslo partneriai - teisininkai“, - sako L.Sabaliauskas.
Siekdami praplėsti Lietuvos startuolių teisines žinias, kompanija „Triniti“ prisidėjo prie didžiausiame Baltijos šalyse startuolių renginyje „LOGIN Startup Fair“ vyksiančio verslo idėjų pristatymo konkurso „Pitch Challenge“ ir įsteigė rekordinio dydžio prizą per visą šio renginio istoriją. Ant scenos idėjas pristatysiantys startuoliai per konferenciją iš viso išsidalins 7300 Eur prizinį fondą.
„Kiekvienais metais po startuolių mugės skaičiuojame sėkmės istorijas, kuomet užsienio rizikos kapitalo fondai patiki lietuvių idėjomis ir investuoja į jas šešiaženkles sumas pinigų. Tiesa, procesas užtrunka – nuo pirmojo pokalbio iki parašų ant sutarties praeina bent pusė metų – investuotojams startuoliai turi pagrįsti verslo modelio perspektyvas, dalį laiko suvalgo ir teisiniai klausimai. Tikimės, kad turėdami patikimus partnerius, startuoliai teisinę sutarčių dalį susitvarkys efektyviau“, - įsitikinęs VšĮ „Versli Lietuva“ generalinis direktorius Mantas Nocius.
