Jovita Sukackaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba
Savižudybių skaičius pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje vėl augo beveik penktadaliu, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Lietuvos specialistams ieškant atsakymo, kas lemia padidėjimą, kanadiečiai dalijasi telefoninių pagalbos linijų teikiama nauda.
Nors per pastaruosius metus Lietuvoje savižudybių mažėjo, pirmasis šių metų pusmetis parodė, kad pasitraukiančių iš gyvenimo vėl daugėja. Specialistai sako, kad didelę įtaką tam turi išsamus nelaimių pateikimas žiniasklaidoje.
„Mes matome, kad šių metų savižudybių skaičius balandžio-gegužės mėnesiais yra gerokai didesnis nei 2012 m., 2011 m., 2010 m., tai yra pikas. Mes negalime pasakyti, ar tas pikas yra būtent dėl to, ar dėl kažkokių kitų priežasčių, bet tai kelia tokias mintis: o kas kitas galėjo tai lemti“, – teigia Lietuvos telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų asociacijos prezidentas dr. Paulius Skruibis.
Psichologai atkreipia dėmesį, kad savižudybių problema vis dar aktualiausia vidutinio amžiaus vyrams.
„Ką daro vidutinio amžiaus Lietuvos vyrai, kaime gyvenantys vyrai, kai jiems yra sunku – žinoma, kad pirmiausia geria. Kai atėjo nepriklausomybė, tai kurti naują gyvenimą buvo labai didelis iššūkis. Atrodo, kad pasikeitė laikai, pasikeitė šalies situacija, bet dvasinės sveikatos dalykai greitai nepasikeičia“, – aiškina VU Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedros vedėja prof. Danutė Gailienė.
Psichologas iš Kanados teigia, kad geriausia prevencija – telefoninės pagalbos linijos, nes jos užtikrina anonimiškumą. Anot jo, Belgijoje atliktas tyrimas parodė, kad per 10 metų šioje šalyje savižudybių sumažėjo daugiau nei trečdaliu, būtent dėl savanorių telefoninių linijų pagalbos, o viso to kaina – kiek daugiau nei 200 tūkst. eurų.
„Studijos parodė, kad savanoriai pagalbos linijose dirba net geriau nei profesionalai, nes šie dažniausiai pradeda iš karto ieškoti diagnozės, o daugumai skambinančiųjų reikia tiesiog išsikalbėti, užmegzti artimesnį ryšį, kad sulauktų tinkamos pagalbos, kol ras išeitį“, – aiškina Kvebeko universiteto Savižudybių ir eutanazijos tyrimų ir intervencijos centro direktorius prof. Brianas L. Mishara.
Specialistai taip pat atkreipia dėmesį, kad kartą nuo savižudybės išgelbėtas žmogus, antrą kartą tam nesiryžta.
