Lietuvos didžiausias turtas yra žmonės, nesvarbu ar emigravę, mat jie daug prisideda prie šalies gerovės kūrimo: pritraukia užsienio investuotojus, padeda geresnėmis sąlygomis skolintis valstybei ar suteikia informaciją vietos įmonėms. Taip pat lietuviai yra patrauklūs ir vienai didžiausiai pasaulio ekonomikai – Kinijai. Tokios mintys buvo išsakytos trečiadienį vykusioje Globalios Lietuvos lyderių organizuotoje diskusijoje „Lithuania Goes Global. [Where] Do We Stand Out?“.
Esame įdomūs kinams
Lietuvoje augęs, dabar beveik dešimtmetį Kinijoje gyvenantis „CIE Automotive Chine“ prezidentas Johnas Mackas tikino, kad Lietuva turi daug ką pasiūlyti Kinijos investuotojams.
„Lietuviai turi gerą išsilavinimą, jie labai protingi ir nori ką nors kita išmokti ne Lietuvoje. Kinai taip pat nori plėstis, nori investuoti į Europos Sąjungą“, – sakė jis.
Pasak J. Macko, pirmą investicijų bangą, kada Lietuva transformavosi iš komunizmo į kapitalizmą, mūsų šaliai buvo per sunku pagauti.
„Vakarų šalys žiūrėjo į didesnes šalis. Tada Lietuva dar nebuvo visiškai subrendusi tam žingsniui. Dabar kinai, o vėliau seks indai, investuos į Europą. Ne į Vakarų, bet į Rytų Europą. Gamins automobilius, kitas prekes, kurios jau nebebus importuojamos iš Kinijos“, – teigė jis, anksčiau ėjęs vadovo pareigas BMW ir „Fiat“ gamyklose.
J. Mackas įsitikinęs, kad kiekvienoje šalyje 30-40 proc. rinkos privalo užimti pramonė, nes šalis, kuri orientuojasi tik į paslaugas, yra pasmerkta žlugti: „Lietuvai reikia vieno ar kelių didelių investuotojų, kurie čia padarytų daug. Kinai nestatys gamyklos Lenkijoje, Čekijoje, Rumunijoje – ten infrastruktūra ir visi kas norėjo būti jau yra. Kinai ieško naujų vietų, tai gali būti Baltijos šalys, Slovakija ir panašiai.“
Nuo durų iki durų
Premjeras Andrius Kubilius atkreipė dėmesį, kad vien bandydami vaizduoti kokie esame gražūs, investicijų į Lietuvą nepritrauksime.
„Mes bandome įgyvendinti kitą strategiją, ką vadiname investicijų medžiokle. Tai panašu į darbą rinkimų kampanijos metu: eini nuo durų iki durų. Turi įtikinti investuotoją, kad esi geriausias. Jam didelio skirtumo ar tai Lietuva, ar Vengrija nelabai yra ir šioje vietoje turi tiesiog įrodinėti, kad esi pats geriausias. Tam turime daugybę argumentų, bet tai reikia daryti produktyviai“, – teigė jis.
Strateginis turtas – žmonės
Diskusijos dalyviai vienbalsiai pritarė, kad strateginis Lietuvos turtas yra joje gyvenantys išsilavinę žmonės.
„Lietuvoje didžiausias turtas yra žmogiškieji ištekliai. Tą reikia vertinti, skatinti ir daug investuoti į švietimą“, – sakė Milda Dargužaitė, buvusi „Goldman Sachs“ viceprezidentė, vėliau grįžusi į Lietuvą ir tapusi ūkio ministro Rimanto Žyliaus patarėja.
Pasak premjero, didelis privalumas, kad Lietuvos istorija lietuvius privertė būti dinamiškais ir nebijoti kaitos.
„Šioje vietoje natūrali Lietuvos plėtros trajektorija, neturint labai stipriai išplėtotos sunkiosios pramonės, – išnaudoti žmones, jų gebėjimus, kvalifikaciją. Todėl visada kalbame apie Lietuvą, kaip šalį, kuri Baltijos regione turi tapti paslaugų, aukštos pridėtinės vertės paslaugų centru“, – sakė jis.
Tiesa, A. Kubilius atkreipė dėmesį, kad žmogiškas kapitalas kartu yra ir didžiausias šalies iššūkis: „Turime gerą infrastruktūrą, neblogus universitetus, daug išsilavinusių žmonių, bet jei pažiūrėtume į kai kuriuos tyrimus, Lietuvoje visuomenė pasižymi vienu didžiausiu nepasitikėjimu vieni kitais ir ateitimi. Šios problemos labai greitai sukuria trukdžius ekonomikai vystytis. Iš to nepasitikėjimo kyla labai daug baimės žiūrint į globalią konkurenciją. Vienintelis atsakas – turime gebėti pažinti tą patį globalų pasaulį. Bijai, kai nepažįsti, o per pažinimą galime įveikti šias problemas.“
Nenurašyti emigrantų
Užsienyje gyvenę ar vis dar gyvenantys diskusijos dalyviai pažymėjo, kad būtina nepamiršti diasporos – tautos dalies, gyvenančios ne savo istorinėje tėvynėje.
„Diaspora yra labai svarbus mūsų strateginis turtas. Deja, jis nėra pakankamai gerai išnaudojamas iki šiol. Lietuviai patys užsienyje buriasi ir mes jau dabar turime lietuvių grupę, kuri išvažiavo iš Lietuvos ne tam, kad palengvintų savo gyvenimą ir susirastų paprastą darbą, bet ieškodama didesnių iššūkių“, – teigė Londono Sičio lietuvių klubo prezidentas Daumantas Mockus, dirbantis investiciniame banke „RBC Capital Markets“.
M. Dargužaitė atkreipė dėmesį, kad grįžusi į Lietuvą pastebėjo labai neigiamą požiūrį į emigrantus: „Visada girdžiu kodėl čia grįžau, kodėl nelikau JAV ir t. t. Jei pas mus bus toks požiūris ir taip mes sieksime pritraukti emigrantus sugrįžti – mums tikrai nepasiseks. Visi lietuviai, kurie išvažiavę mokytis ar dirbti, jie patys rezga kontaktus su kitais žmonėmis iš kitų šalių. Jų ryšiai yra aprėpę visą pasaulį, todėl reikia įvertinti tuos, kurie nusprendžia pasilikti užsienyje.“
Jai prieštaravo vienas iš „StartupHighway“ įkūrėjų Tomas Marcinkus, užsienyje praleidęs nemažą gyvenimo dalį.
„Man atrodo, kad grįžtantiems yra daug palaikymo. Mus, repatriantus, vienija tai, kad visi esame grįžę savo noru ir tai buvo savalaikis sprendimas. Grįžtama dėl noro padėti vyriausybei, šeimai ar užsiimti verslu. Jeigu mes norime, kad grįžtančių žmonių būtų daugiau, reikėtų galvoti, kaip padaryti, kad jiems reikėtų mažiau kurti savo darbo vietą, nes kiekvienas grįžtantis turi labai galvoti, ką čia nuveiksiu ir kaip gyvensiu, – sakė jis. – Londonas ar kitas miestas yra labai derlinga vieta, iš kurios čia grįžęs jautiesi kaip ant uolos. Taip, ji labai brangi, bet reikalauja tam tikrų pastangų.“
Padeda ir ne Lietuvoje
Diskusijos dalyviai atkreipė dėmesį, kad emigrantai yra naudingi Lietuvai net ir būdami ne Lietuvoje.
„Emigrantus mes galime išnaudoti net ir kai jų nėra Lietuvoje. Mes galėtume koncentruotis į jų žinių ir ekspertizės susigrąžinimą. Kuo daugiau lietuvių turime diasporoje, kuo aukščiau jie pakilę savo organizacijoje, tuo labiau galime džiaugtis, nes jie yra mūsų komandos nariai. Žinios apie Lietuvą yra retas aktyvas užsienyje“, – sakė D. Mockus.
Renginio metu buvo priminta istorija, kai A. Kubiliaus delegacija, JAV ieškodama investicijų, apsilankė viename fonde, kuriame dirbo lietuvis. Pastarasis iškart buvo pristatytas į susitikimo kambarį ir fondo vadovams turėjo paliudyti, kad Lietuvos diplomatai kalba tiesą. Taip pat verta prisiminti, kad „Western Union“ į Lietuvą atėjo nemaža dalimi dėl ten dirbusio lietuvio rekomendacijų.
Tuo tarpu „Rotterdam Business School“ dėstytojas Saulius Buivys vietinių studentų pagalba teikia informaciją Lietuvos įmonėms.
„Lietuvoje pakankamai daug verslų, kurie domisi užsienio valstybėmis. Mano studentai turi kažkokių žinių, todėl mes paskutinius dvejus metus įgyvendiname programą, kurios metu mūsų studentai rengia informaciją Lietuvos įmonėms. Pats procesas nieko nekainuoja, o svarbiausia, kad olandai ir kiti užsieniečiai įgyja žinių ir informacijos“, – pasakojo jis.
Per daug susireikšminame
M. Dargužaitė mano, kad dar vienas dalykas, kišantis koją lietuviams, – per didelis susireikšminimas.
„Mes per daug sureikšminame, kokie mes esame išskirtiniai. Iš tikrųjų, mes nesame jokie išskirtiniai ir mums reikia būti konkurencingesniems, turime suprasti, kad esame maža šalis, turime globaliai galvoti, suprasti kitas kultūras, būti tolerantiškiems, o ne koncentruotis, kaip išlaikyti lietuvybę ir savitas savybes, kurių iš tikrųjų nėra“, – dėstė ji.
„Kai kuriais klausimais mes esame labai konservatyvūs. Visiškai pritariu, kad gebėjimas suvokti, kad pasaulis XXI a. yra globalios konkurencijos pasaulis, kuriame tu laimi arba esi muziejumi“, – M. Dargužaitei replikavo A. Kubilius.
