Vytautas Ruškys
Naujojoje Akmenėje pigius butus perka užsieniečiai, kuriems turima nuosavybė suteikia galimybę įsitvirtinti Europoje.
Tūkstančiai litų – už avarinį kambarį
Neįtikėtino pirkėjų dėmesio sulaukia paskutinis Naujojoje Akmenėje likęs bendrabutis Respublikos gatvėje. Nors čia niekas nebegyvena keliolika metų, bet 2013 metais atlikti septyni pardavimo sandėriai.
Prieš keturiasdešimt metų pastatytas penkiaaukštis yra avarinės būklės: be langų ir durų, ištrupėjusiomis sienomis ir kiauru stogu, ant kurio medžiai auga.
Tačiau už vėjo perpučiamą ir prilytą vieną kambarį mokama kelis tūkstančius litų.
Tačiau nė vienas savininkas įsigytų patalpų nesiėmė remontuoti.
Įžvelgiama rizika
Savivaldybėje įžvelgiama, kad naujiems šeimininkams svarbiausia yra įgyti dokumentą apie turimą nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Tada ne Europos Sąjungos valstybių piliečiai gali tikėtis lengviau gauti vizas į Europos Vakarus.
Tačiau tai nedomina nekilnojamojo turto agentūrų, besiverčiančių iš sandėrių, kurie yra lyg aukso kasyklos.
„Kai užsienietis prašo vizos, o migracijos tarnyba turi išduoti pažymą apie registruotą gyvenamąją vietą, tada pareigūnai atvyksta apžiūrėti patalpų – ir išryškėja fiktyvūs kėslai“, – sakė nekilnojamo turto agentūros atstovas.
Išeitis – nugriauti pastatą
Savivaldybėje manoma, kad vienintelė galimybė sutrukdyti tokiems sandėriams – nugriauti bendrabutį. Jau yra gauta išvada apie pastato avarinę būklę. Savivaldybė yra šio bendrabučio bendrasavininkė.
Savivaldybė pateikė prašymą Akmenės rajono apylinkės teismui leisti nugriauti statinį be bendraturčių sutikimo. Suskaičiuota, kad tam prireiktų apie 350 tūkstančių litų.
Jei prašymas būtų patenkintas, tada būtų svarstoma galimybė priteisti lėšas iš nekilnojamojo turto savininkų griovimo išlaidoms padengti. Tačiau neįsivaizduojama, kaip tai pavyktų, nes nežinoma, kur jie gyvena.
Duomenys neteikiami
Rajono meras Vitalijus Mitrofanovas tvirtina. kad daug apleistų butų yra dar penkiuose Naujosios Akmenės penkiaaukščiuose namuose. Juose užsieniečiams patalpas taip pat pardavinėja nekilnojamojo turto agentai. Žinoma, kad juose po butą jau įsigijo trys Pakistano piliečiai.
Savivaldybė neturi tikslių duomenų apie užsieniečius pirkėjus, nes Registrų centro duomenų bazėje nenurodoma iš kokios valstybės yra naujas nekilnojamojo turto savininkas.
Tai žino sandėrius sudarančios nekilnojamojo turto agentūros. Tačiau „Šiaulių krašto“ kalbinti agentai atsisakė pateikti informaciją, manydami, kad tai gali sutrukdyti jų verslui.
