Giedrė POTELIŪNAITĖ
Ne tik lietuvių nusikaltėliai patenka už grotų svečiose šalyse. Lietuvos belangėse ne taip jau retai atsiduria mūsų šalyje pažeidę įstatymus užsienio šalių piliečiai. Metų pradžioje Lietuvoje kalėjo 69 užsieniečiai - daugiausiai rusai, nubausti už kontrabandos gabenimą. Bet pasitaiko ir retesnių "egzempliorių" - gultų patogumą yra išbandę ne vienas kinas, somalietis, korėjietis, svečias iš Jordanijos ar Irako.
Kone garsiausias visų laikų Lietuvoje kalėjęs ir ją pasaulyje išgarsinęs užsienietis buvo prancūzas Bertranas Kanta. Jis buvo nuteistas 8 metams nelaisvės už tai, jog būdamas apspangęs nuo narkotikų mirtinai sumušė savo draugę garsią prancūzų aktorę Mari Trentinjan. Daugiau nei metus praleidęs Lukiškėse, B. Kanta pabaigti bausmės buvo išsiųstas į Prancūziją, o ten už gerą elgesį 4 metais anksčiau paleistas į laisvę.
Laikini areštantai
Dažnai už grotų atsiduria nelegalūs imigrantai, sučiupti bandantys miškais ir laukais kirsti šalies sieną. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pasieniečiams kone kas mėnesį į rankas papuola vienas kitas lenkas, baltarusis, o kartais ir koks egzotiškesnis azijietis. Štai prieš keletą savaičių Ignalinos rinktinės pasieniečiai Visagine sulaikė 45 metų Rusijos pilietį, kuris Lietuvoje nelegaliai gyveno nuo... 1991 metų. Jis turėjo tik negaliojantį Sovietų Sąjungos užsienio pasą, išduotą Rusijos dar 1995 metais. Šis nelegalas buvo uždarytas į areštinę.
Už grotų sienų pažeidėjai ir nelegalūs gyventojai praleidžia nedaug laiko - kol sutvarkomi dokumentai ir skiriama administacinė nuobauda. Sumokėjęs baudą už nelegalų sienos kirtimą, užsienio šalies pilietis įpareigojamas palikti Lietuvą arba paerkeliamas į Ruklos pabėgėlių centrą. Ten pažeidėjas randa daug "bendraminčių" ir neretai pasijunta geriau negu tėvynėje.
Grįžta į savus kalėjimus
Daug prasčiau tiems, kurie už grotų įkišami ilgesniam laikui. Štai prieš keletą savaičių 2 jauni rumunai už lietuviškų grotų pasiųsti 3 metams. Joanas Marcelas Molnaras(23 m.) ir Flavijus Papas (21 m.) pataisos namuose "viešės" už tai, kad atvykę iš Didžiosios Britanijos ir atsigabenę netikrų banko kortelių, jomis pasinaudodami pasisavino daugiau kaip 17 000 litų. Dar teismo salėje rumunai nerimastingai klausinėjo, ar galės bausmę atlikti savo šalyje.
Lietuva yra prisijungusi prie Europos Tarybos Nuteistųjų asmenų perdavimo konvencijos. Ši konvencija įpareigoja kiekvieną šalį narę reguliariai teikti informaciją apie jos kalėjimuose laikomus kitų konvencijos valstybių piliečius. Šios konvencijos dėka Vakarų Europos valstybių bei Lenkijos piliečiai ilgai mūsų kalėjimuose ir kolonijose neužsibūna - netrukus pasiprašo leisti Lietuvos teismo skirtą bausmę atlikti savo tėvynės įkalinimo įstaigoje. Norint atlikti bausmę kitoje šalyje, negu vyko teismas, reikia būti tos šalies, kurioje nori atlikti bausmę, piliečiu. Kalinio elgesys ar įvykdytas nusikaltimas perduodant nuteistąjį jokios įtakos procesui nedaro. Surinkus visus reikiamus dokumentus, Teisingumo ministerijos Teismų departamentas pateikia kalinamojo nurodytos šalies Teisingumo ministerijai jo prašymą. Tada laukiama pastarosios sprendimo.
Atgal kelio nėra
Tačiau yra ir tokių, kurie ne tik lieka atlikti bausmę Lietuvoje, bet kaip tik prašosi jokiu būdu nesiųsti jų tėvynėn. Tarp tokių dažniausiai atsiduria baltarusiai, mat jų kalėjimuose padėtis gerokai prastesnė nei mūsiškiuose. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo darbuotojai gerai pamena istoriją, kai iki gyvos galvos nuteistas baltarusis Aleksandras Melnikovas mūsų teisėsaugos institucijų paprašė perkelti jį atlikti bausmės į gimtąją šalį. Prašymas buvo patenkintas ir iš Lietuvos baltarusis buvo perkeltas į Žodino kalėjimą. Tačiau netrukus tuometinį kalėjimo direktorių Anatolijų Davidonį pasiekė laiškas, kuriame A. Melnikovas prašė... sugrąžinti jį. Tačiau į Lukiškes jis negrįžo - kartą nusprendus atlikti bausmę gimtinėje, persigalvoti nebeleidžiama.
Štai 2000 metais už didelio narkotikų kiekio įvežimą į Lietuvą 10 metų nelaisvės gavęs olandas Johansenas Petrosas Andrianas Gigangeckas Lietuvos belangėje jautėsi kaip namie ir netrukus vedė Latvijos rusę Nataliją Jumatovą. Tai buvo pirmoji užsieniečių santuoka, užfiksuota Lietuvos įkalinimo įtaigose.
Tuo tarpu 15 metų kalėti už nužudymą nuteistam Turkijos kurdui Ibrahimui Esenui (35 m.) Lietuvoje kalėti buvo taip blogai, kad dar būdamas Klaipėdos areštinėje bandė pasikarti. I. Esenas su tautiečiu Jilmazu Kaja (24 m.) už grotų pasiųsti pripažinus juos kaltais dėl Švedijos garbės konsulo Leifo Annermalmo apiplėšimo ir nužudymo.
Įkalinimo įstaigų darbuotojai ir kiti su nuteistaisias kasdien bendraujantys pareigūnai tikino, kad nuteisti užsieniečiai problemų nekelia ir nesunkiai prisitaiko prie nustatytos tvarkos, kuri bendra visiems kalintiesiems. Užsienio piliečiai nekelia didelių pretenzijų ir klusiniai vykdo duotus nurodymus. Bendrauti su jais irgi nėra sunku, nes daugelis atsidūrusiųjų už grotų bent kiek moka anglų kalbą. Keblumų būta nebent su kalinčiais kinais, tačiau pasitelkus ženklus ir su jais pavykdavo susišnekėti. Daugumą nuteistųjų remia artimieji - siunčia jiems laiškus, pinigus, kai kurie gana dažnai aplanko.
Baltarusio žmona nelaukė
Baltarusis Dmitrijus Manenkovas (38 m.) į laisvę išėjo ne taip jau ir seniai. Šiandien jis bando kabintis į gyvenimą čia Lietuvoje ir sako, kad po truputį pamiršta nelaisvėje praleistas dienas. Vyras dabar apsigyveno netoli Radviliškio esančiame miestelyje, susirado darbą fabrike ir sako neketinąs grįžti į gimtinę.
"Nei kalėti, nei gyventi Baltarusijoje nenorėjau, nors ten gimiau ir užaugau. Ten žmonėms labai sunku - nėra darbo, nėra pinigų, viskas brangu. Tik sostinė graži ir "iščiustyta", o aplink vien vargas," - pasakojo Dmitrijus. - Man 38 metai. Baltarusijoje su šeima gyvenau iki 29 metų. Per tą laiką nieko gero nenuveikiau, nieko nepasiekiau. O štai Lietuvoje per keletą metų sugebėjau ir darbą neblogą susirasti, ir būstą išsinuomoti, ir automobilį nusipirkti".
Už grotų D. Manenkovas praleido 6 metus - už plėšimą ir vagystes. Miestelio gyventojų Dalgiu pramintas Dmitrijus pasakojo, kad kalėjime jis jautėsi labai gerai. "Ten nieko netrūko, ir maitino gerai, ir kaliniai visi "padorūs" pasitaikė - nei smurto, nei kokio psichologinio spaudimo neteko patirti. kalėjime mane lankė žmona Irina. Gaila, kad kol buvau uždarytas, ji ne manęs laukė, o naujo vyro ieškojo", - sako oficialiai dar neišsiskyręs, bet seniai žmonos nematęs Dmitrijus.
Baltarusis ne tik išmoko lietuvių kalbą, bet sako per visus Lietuvoje praleistus metus pamėgęs ir jos tradicijas bei žmones, kurie anot Dmitrijaus, nelabai skiriasi nuo jo gimtinės. Paklaustas, ar artimiausiu metu neketina aplankyti savo šeimos Baltarusijoje, prasitaria, kad motina jau mirusi, o tėvas visai prasigėręs, tad vargu ar labai laukia sūnaus svečiuose.
