Prieš 5 metus visiškai patirties su gėlėmis neturėjusi tinklaraštininkė, kurią instagrame galima atpažinti @Sodofashionista slapyvardžiu, dabar savo sode augina daugiau nei 40 rožių rūšių, o ką dar kalbėti ir apie kitas, jos sodą puošiančias, gėles.
Šį kartą tinklaraštininkė ir gėlininkė sutiko papasakoti, ką daryti, kad sode klestėtų rožės.
Tinkamiausias laikas sodinti rožes
Tikriausiai esate girdėję, kad rožes geriausia sodinti vėlų rudenį arba ankstyvą pavasarį, ir jeigu nusiminėte, kad nespėjote jų pasodinti, nosies nukabinti neverta, nes, pasak Ugnės, rožių sodinimas plikomis šaknimis dar tik įsibėgėja.
„Vėsus pavasaris, puikus metas rožių sodinimui. Aš vis dar laukiu savo užsakytų rožių, kurios artimiausiomis dienomis turi mane pasiekti. Kovo mėnesį buvo šalta ir daug sniego. Balandžio pirmą savaitę mačiau, jog kieme tik kelios rožės yra nubudę, o kitos dar nerodo jokių gyvybės ženklų“, – sako ji.
Vis dėlto gėlininkė pastebi, kad rožių sodinimas rudenį turi ir savo privalumų, vienas iš jų – didesnis rožių sodinukų pasirinkimas nei pavasarį.
„Nenorint rizikuoti su rožių sodinimu pavasarį, visada galima sodinti vėlyvą rudenį. Aš ir pati labiau mėgstu sodinti rudenį. Kadangi rožes perku iš patikimų augintojų, kartais neatsispiriu pagundai ir pavasarį užsisakau rožes plikomis šaknimis“, – priduria Ugnė.
Tinklaraštininkė sako, kad pirmaisiais savo sodininkystės metais ji gavo vertingą pamoką apie rožių sodinimą: „Pirmaisiais metais aš netinkamu metu persodinau rožę, tai buvo vasaros pradžia. Ir rožė tiesiog nyko akyse. Lapeliai buvo gerokai smulkesni, žiedų sulaukiau vos kelių. O šalia augusi tokia pati rožė, kuri buvo pasodinta rudenį, lenkė ją dvigubai. Bet rožės yra vienos iš tų augalų, kurios sugeba atleisti mūsų klaidas. Atleido ir toji, kuri buvo ne laiku persodinta, kitais metais krūmas atsigavo“.
Kaip išrinkti tinkamą vietą?
Kad rožės atsiskleistų visu grožiu, reikia užtikrinti, kad jos bus pasodintos tinkamoje vietoje. Tinklaraštininkė nurodo, kad rožėms reikalinga saulėta vieta, kurioje saulės šviesa rožės gali mėgautis bent 5 valandas: „Idealu rytinė saulė, kuri nudžiovina rasos lašus nuo lapų. Bet jei tokiu galimybių nėra, tai tikrai nieko baisaus“, – priduria.
„Vieta turėtų būti apsaugota nuo vėjų. Žinoma, kaip ir visur, taip ir su rožėmis yra išimčių. Pavyzdžiui krūminis raukšlėtalapis erškėtis (Rosa rugosa) ar vijoklinės rožės yra palygint ištvermingos ir pakelia dalinį pavėsį bei šiaurinę pusę.
Bet mano praktika rodo, kad rožė gali augti ir pavėsingoje vietoje, kur saulės būna daugiausiai 2-3 valandas. Tai rožės „Sirius“ ir „Artemis“. Tamsių spalvų rožėms reikėtų vidurdienio šešėlio, nes stipri saulė išblukina žiedų spalvą“, – sako ji.
Ieškodami tinkamai apšviestos vietos nepamirškite atkreipti dėmesio ir į dirvožemį, nes rožės labiau mėgsta sunkią, bet gerai drenuojamą dirvą. Tačiau, jeigu tokios dirvos neturite, o jūsų kraštui būdingesnis smėlingas dirvožemis, Ugnė pataria į jį įterpti komposto, nes jis – labai vertinga trąša.
„Neturint galimybių ar noro gerinti dirvos, tuomet tokiame dirvožemyje galėtų augti nebent tam tikros raudonlapio erškėčio (Rosa gaulca) veislės“, – priduria.
Rožės ir kiti augalai
Pasak gėlininkės, vieno teisingo atsakymo, koks atstumas turi būti dėl rožių, nėra. Tai priklauso nuo pačių rožių veislės.
„Gal tai krūminės rožės, kurių aukštis bei skersmuo vienodas (gali būti nuo 80 centimetrų iki 3-4 metrų), o gal išsirinksite miniatiūrines ir poliantines (gausiažiedes) rožes, kurias drąsiai galite auginti vazonuose. Dar žinoma yra besidriekiančios rožės, kurios daugiau auga į plotį, nei į aukštį.
Ir žinoma vijoklinės bei laipiojančios rožės. Pastarųjų dydis siekia 2-3 metrus, o vijoklinės užauga ir iki 4 metrų. Aš vadovaujuosi tokia taisykle – jei rožės krūmas linkęs augti į plotį, tai atstumas tarp rožių siekia nuo 50 centimetrų iki 1 metro.
Jei rožė linkusi augti labiau į aukštį, nei į plotį, tada sodinu arčiau. Kartais atstumas būna ir 40 centimetrų. Prie kiekvienos rožės būna aprašyta, kokio aukščio ir pločio krūmas. Pagal tai galite vadovautis, koks atstumas tinkamas“, – sako ji.
Tačiau svarbiausia žinoti, kad rožės nemėgsta pernelyg arti augančių rožių. Ugnė sako, kad jos geriau pakęs kitą gėlę šalia nei per arti augančią rožę.
„Kai per daug persipina rožių šakos, nevyksta oro cirkuliacija. Labai greitai tokias rožes puola grybinės ligos, pavyzdžiui, juodasis dėmėtumas, kuris gali jau vasaros pradžioje sugadinti jūsų rožių išvaizdą.
Krūmas bus apsipylęs žiedais, bet lapai pageltę su juodomis dėmėmis, kol galiausiai nukris. Vaizdas ne koks, tad siūlau rožėms duoti šiek tiek daugiau erdvės, nei norisi iš pradžių“, – pataria tinklaraštininkė.
Rožės neaugs ir prie augalų, kurių šaknų sistema yra stipresnė, tai yra – prie medžių ir krūmų. Augant šalia jų, rožėms tektų konkuruoti dėl maistinių medžiagų. Tačiau Ugnė skuba nuraminti, kad tai dar nereiškia, kad rožės bus pasmerktos žūti:
„Bet mano kieme kelios rožės auga gana arti senos liepos ir žiedais vis tiek apdovanoja. Rožė nėra tokia trapi, kaip dauguma įsivaizduoja. Aš rožes auginu su įvairiausiais augalais. Visi kvapnūs daugiamečiai augalai atbaido kenkėjus.
Kuo didesnė įvairovė, tuo ekosistema įvairesnė. Gausi įvairovė pritraukia daugiau vabzdžių, kurie mielai padės jums kovoti su rožių kenkėjais. Tad linkiu kuo daugiau gėlių, kuo daugiau įvairovės. Bus gražus vaizdas ir nauda kartu. Esu skaičiusi, kad rožė gali augti ir su pomidorais. Teigiama, kad jie apsaugo rožę nuo dėmėtligės. Derinys neįprastas, bet šiais laikais jau mažai kuo nustebinsi“.
Rožių ruošimas naujam sezonui
Pamažu šylant orams neskubėti nudengti rožių po žiemos. Pavasarinė saulė būna labai stipri ir gali nudeginti rožes. Pilnai rožes nudenkite tik balandžio mėnesį ir prasklaidykite žemės kauburius prieš išsprogstant pumpurams.
„Apžiūrime rožės, kaip peržiemojo. Brinkstant pumpurams galime genėti. Nugenėjus purškiame rožes ir žemę aplink vario sulfato tirpalu. Jei pumpurai išsprogo, vario sulfato tirpalu galite nudeginti pumpurus, tad būkite dėmesingi.
Aš pati dar nei karto nepurškiau savo rožių. Esu įsigijusi palygint stiprias veisles ir kol kas nematau reikalo purkšti. Sušilus orams, kai lauko temperatūra laikosi 10 laipsnių šilumos rožes reikia patręšti ir gausiai palaistyti. Ir būtų labai gerai jei užmulčiuotumėte žemę. Mulčiavimas rožei labai svarbus“, – sako gėlininkė.
Pavasaris ir pats tinkamiausias laikas rožėms genėti. Ugnė pataria nebijoti genėti, nes rožės ataugs.
„Genėjimui turėkite storas pirštinių, aštrų sekatorių, kartais net ir pjūkliuko gali prireikti. Sekatorių reikėtų dezinfekuoti po ligotos rožės genėjimo. Rožės genimos brinkstant pumpurams. Taip galite įvertinti, kaip ji peržiemojo.
Dažnai smarkiai nušalusios rožės gerokai vėliau pabunda. Jei rožė smarkiai nušalo, galite pajuodusiais šakas nukirpti, bet vėliau stebėkite ir laukite kol parodys pirmus gyvybės ženklus.
Prieš genint įvertinkite rožės krūmo vaizdą. Pašalinkite negyvas, sausas, nesveikas šakas. Atlaisvinkite erdvę krūmo viduje. Rožei labai svarbi oro cirkuliacija krūmo viduje. Pašalinkite šakas, kurios trinasi tarpusavyje, plonutes šakeles. Nepalikite krūmo viduje trumpesnių nei išorėje stiebų. Genėkite rožę iki sveikos vietos, o paskutinė akutė turi žiūrėti į išorę“, – sako ji.
Arbatines hibridines, poliantines ir floribundines Ugnė geni gana smarkiai. Tai yra palieka 3-4 pumpurus nuo stiebo apačios.
Vijoklinių rožių genėjime pašalina vieną labai seną šaką iki pat apačios. Pakerpa viršūnėles, bet smarkiai negeni.
Senovinės rožės nemėgsta stipraus genėjimo, tad geni tiek kiek reikia, smarkiai nekeičiant krūmo formos. Jei rožė ilgą laiką nebuvo genėta, tada palieka tik 6-7 šakas.
Štambines (stiebines) rožes geni simetriškai formuodama kupolą. Svarbu nuolat nuskabyti erškėčio ataugėles.
Besidriekiančių rožių genėjime centrines šakas palieka, tik patrumpina, pašalina apatines, ant žemės gulinčias, šakas. Smulkias šakeles taip pat.
Rožių tręšimas
Tręšdama rožes Ugnė vadovaujasi viena taisykle – geriau mažiau nei per daug, nes pertręštos rožės praranda atsparumą ligoms.
„Ideali trąša jūsų rožėms, tai kompostas, perpuvęs mėšlas (galima ir vištų mėšlu, bet jis labai koncentruotas, tad jo naudokite nedaug), biohumusas, pelenai (akmens anglies pelenai netinka). Pelenų gausiai nepilkite, nes per daug užšarmins dirvą. Galite naudoti ir grybų substratą, pavyzdžiui šampinjonų žemę.
Norint trąšų įsigyti prekybos centruose, siūlau vadovautis šią formule: NPK (azotas, forforas, kalis) –14:11:25 (100 gr.). Azotas – augimui, fosforas – žydėjimui, kalis – sveikatai“, – nurodo gėlininkė.
Trąšas turinčia daugiau azoto reikia naudoti iki Joninių, o jeigu rožes tręšiate rudenį, trąšų sudėtyje azotas neturi užimti daugiau nei 5%.
„Rožės, kurios žydi pakartotinai patręšiame po pirmo žydėjimo, bet ne žydėjimo metu. Svarbiausia rožes tręšti vakare arba anksti ryte. Kartu su mineralinėmis trąšomis naudojamos gyvosios trąšos. Jos padidina atsparumą ligoms ir suaktyvina kitas trąšas.
Molingoje dirvoje gali būti naudojamas daug mažesnis kiekis trąšų, nei smėlingoje. Pastarojoje dirvoje greičiau išplaunamos trąšos. Norėčiau paminėti, kad vazone augančias rožes kaskart laistant, į vandenį reikėtų įterpti trąšų“, – pataria Ugnė.
Kaip sodinti rožes?
Tinklaraštininkė nurodo, kad sodinant rožes plikomis šaknimis prieš tai jas reikia pamerkti į kibirą su vandeniu ir palaikykite kelias valandas.
„Iškaskite gilią duobę. Šaknys jokių būdu negali duobėje susisukti ar užsilenkti į viršų. Geriau šaknis pakirpkite, jei nėra galimybės iškasti gilesnės duobės. Įdėję rožę į duobę užpilame žemėmis. Skiepo kaklelis turi būti po žeme mažiausiai 5 cm. Žemę aplink lengvai paspaudžiame ir gausiai paliejame“, – sako ji.
Nepamirškite, kad rožės reikalauja daug vandens. Rožių šaknys eina gilyn į žemę ir jei laistysite dažnai bet po mažai, šaknys ims formuotis dirvos paviršiuje, o atėjus žiemai – sušals.
„Vandenį liekite ant šaknų, jei yra galimybė, venkite šlapinti rožės lapus. Jei pamatysite, jog rožė išleido erškėčio šaką, ją išplėškite, nenukirpkite. Nukirpus ji vėl atžels.
Rinkitės rožes iš patikimų augintojų, skaitykite aprašymus. Jei išsirinksite rožes, atsparias šalčiui ir grybinėms ligoms, tuomet jums bus lengviau jų auginime. Ir tikrai nėra vienos taisyklės, kaip auginti šias gėlių karalienes. Tiesiog vadovaukitės savo nuojauta, stebėkite augalą. Ir svarbiausia mėgaukitės savo sodu“, – pataria tinklaraštininkė Ugnė.
