• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Mokslininkai iškėlė hipotezę, kad užmaršumas iš tiesų gali būti ženklu, kad jūsų smegenys veikia „teisingai“. Tai, kad neprisimename nereikšmingų detalių, gali reikšti, kad mūsų smegenys sugeba puikiai atskirti „pelus nuo grūdų“. 

Mokslininkai iškėlė hipotezę, kad užmaršumas iš tiesų gali būti ženklu, kad jūsų smegenys veikia „teisingai“. Tai, kad neprisimename nereikšmingų detalių, gali reikšti, kad mūsų smegenys sugeba puikiai atskirti „pelus nuo grūdų“. 

REKLAMA

Idėja nėra nauja, tačiau neseniai atliktas Toronto universiteto tyrimas tik patvirtina šį įsitikinimą.

Kanados mokslininkai aptiko naujų neuronų augimą hipokampyje, smegenų dalyje, kuri yra atsakinga už mūsų atmintį, kurie „skatina pamiršti“. Šio proceso tikslas – padaryti smegenyse vietos svarbiai informacijai, atsikratant nereikalingais dalykais. 

„Mes visada idealizuojame žmogų, kuris gali nustebinti protmūšiuose. Tačiau atminties paskirtis nėra gebėjimas prisiminti, kas laimėjo Stenlio taurę 1972-aisiais“, – „IFLScience“ cituojamas tyrimo vadovas, profesorius Blake’as Richardsas.

REKLAMA
REKLAMA

„Atminties paskirtis yra paversti jus išmintingu žmogumi, kuris gali priimti sprendimus pagal aplinkybes, o svarbus aspektas yra padėti jums „užsimiršti“, – aiškina profesorius. 

REKLAMA

Dar 2007-aisiais mokslininkai atliko 20-ies sveikų suaugusiųjų smegenis magnetinio rezonanso tyrimu. Jo metu buvo nustatyta, kad žmonės geriau prisimena prieštaringą, o ne pasikartojančią ar nesudėtingą informaciją.

„Pamiršimo procesas atlieka puikų funkcinį tikslą, – aiškina Oregono universiteto mokslininkas Michaelas Andersonas. – Ką šie vyrukai atliko, tai aiškiai nustatė šio proceso neurobiologinį pagrindą“. 

REKLAMA
REKLAMA

Šis procesas suteikia kelis privalumus. Visų pirma, smegenys nori atsikratyti senos ir nenaudingos informacijos, tokią kaip seni slaptažodžiai. Jeigu nuolatos prisimintume dalykus, kurių mums nebereikia, būtų sudėtingiau priimti tinkamus sprendimus. Antra, tai leidžia mums susisteminti praeityje vykusius dalykus, tokius kaip apsilankymus parduotuvėje, vietoje to, kad prisimintume kiekvieną tokių veiksmų detalę. 

Vienas iš pavydžių, kuriuos pateikė Toronto universiteto mokslininkai, buvo pelė, ieškanti išėjimo iš labirinto. Jeigu išėjimo taškas būdavo pakeičiamas, pelės naująjį surasdavo daug greičiau, kuomet vaistų pagalba buvo blokuojamas jų gebėjimas prisiminti ankstesnį išėjimą. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų