Teisininkai aiškina, kad dėl nuostolių atsakingas kaimynas žalą gali atlyginti geranoriškai, jeigu ne – jį galima paduoti į teismą.
Paprastai tokios bylos yra visada laimimos – kaltininkai padengia ne tik butui padarytą žalą, bet ir bylinėjimuisi skirtas išlaidas.
Tačiau būna situacijų, kuomet nukentėję asmenys siekia prisiteisti didesnę sumą pinigų, nei realūs įvykio nuostoliai. Vis tik tokiais atvejais bylos laimimos tik dalinai, tad ir išlaidos joms nėra visiškai padengiamos.
Dažniausiai tai nėra namo administratoriaus atsakomybė
Socialiniame tinkle Giedrė (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasidalino nemalonia situacija.
Ji papasakojo, kad grįžusi namo rado užpiltą butą. Moteris nurodė, kad jos butas – pirmame aukšte, o po juo užsikimšo kanalizacija ir viskas pradėjo kilti į viršų, kiaurai pro grindis.
Nuostolių – nemažai: ištežę grindys, sugadinti baldai.
„Butas – nedraustas. Kaltų – nerasta. Ką daryti? Ar galima gauti kokią kompensaciją?“ – klausė Giedrė.
Advokatas dr. Arvydas Budnikas pasakojo, kad namo administratorius paprastai tokių dalykų neatlygina ir į jį nesikreipiama, mat, jei trūksta kurio nors buto vamzdžiai, laikoma, kad atsakingas yra to buto savininkas. Jis turi rūpintis vamzdžiais, užsukt vandenį ir kt.
Vis tik kalbėdamas apie Giedrės atvejį advokatas neslėpė, kad yra teorinė galimybė į teismą paduoti namo administratorių, teigiant, kad jis atlaidžiai užsiima namo priežiūra.
„Bet sėkmė būtų abejotina, nes, jei namas – senesnis, administratorius sakytų, kad gyventojas turėjo rūpintis seno namo renovacija, vamzdynų keitimu ir pan. Tad galimai administratorius nebūtų dėl to atsakingas.
Vis tik, jeigu daugiabutis būtų naujas, t. y. nebūtų praėję įstatymų numatyti terminai – gal 10 metų – tokiu atveju būtų galima į teismą paduoti patį statytoją. Sakyti, kad jis blogai įrengė namą, todėl turi kompensuoti žalą“, – kalbėjo A. Budnikas.
Anot jo, skaitytojos atveju yra gerai bent tai, kad vamzdžiai neužliejo nieko kito, nes tektų nuostolius padengti ir jiems, o dabar – žala tik jai.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad dažniausiai ir trūksta kokie nors vamzdžiai. Ir, jeigu būtų galima efektyviai gintis, kad dėl to yra kaltas kas nors kitas, tai niekas tų butų nesidraustų.
Tokiais atvejais kreiptis į teismą apsimoka visada
Jei butas buvo užlietas, A. Budniko aiškinimu, reikia įvertinti butui padarytą žalą. Tą galima padaryti ir pačiam savininkui, tačiau geriau išsikviesti vertintoją.
Jis įvertina, kiek kainuos sulietų sienų renovacija, sugadintų baldų pakeitimas į naujus ir kt.
Anot advokato, jei butas yra neapdraustas, reikia kreiptis į buto, iš kurio padaryta žala, savininką su prašymu atlyginti žalą.
Jeigu jis žalos geranoriškai neatlygina, jį galima paduoti į teismą. Specialistas tikino, kad kreiptis į teismą tokiu atveju tikrai apsimoka ir blogiau esą nebūna, nes paprastai visiems pavyksta prisiteisti.
„Jei mano butas – nedraustas ir mane užlieja iš aukščiau esančio buto, jo savininkas ir yra kaltas. Tad teismo kelias yra tikrai efektyvus. Pavyzdžiui, draudimo kompanijos, kompensuojančios žalą nukentėjusiajam, lygiai taip pat į teismą duoda tos žalos kaltininką.
Juk jei tai nebūtų efektyvu, draudimo kompanijos tuo neužsiimtų. Reikia suprasti, kad išmokėdamos draudimą jos negali nueiti į minusą, jos turi tuos pinigus atgauti ir dažniausiai tą padaro prisiteisdamos juos iš kaltininko“, – įžvalgomis dalinosi pašnekovas.
Kokią sumą galima prisiteisti?
Specialistas minėjo, kad dažniausiai visi prašo atlyginti tą žalą, kuri buvo apskaičiuota vertinimo metu.
Vis tik nebūtinai tokią sumą pavyksta prisiteisti, mat kita šalis ją gali ginčyti ir su ja nesutikti.
„Pats esu gynęs klientę nuo draudimo kompanijos. Mano klientė buvo kaltininkė. Draudimo kompanija aklai išmokėjo nukentėjusiajam pagal jo prašymus pinigus ir tą pačią sumą teisėsi iš mano klientės.
Aš gyniau ją, kad negali būti ir tas baldas tiek vertas, ir ta žala išvis ne nuo to užliejimo, o nuo kažko kito yra ir pan. Tai labai tą sumą sumažino teismas, gal 40 proc.“ – dėstė A. Budnikas.
Jis pridūrė, kad ta suma ir būna pagrindinis ginčo objektas. Ir nenuostabu, kad nukentėjusysis visada yra suinteresuotas prisiteisti kuo didesnę sumą.
Dėl to, anot advokato, nelabai dažnais, tačiau nelabai ir retais atvejais žmonės turi ankstesnių buto brokų ir bando juos pritempti, prisidengdami užliejimo įvykiu:
„Tikrai esu turėjęs tokių atvejų, kai atsiranda nesąžiningų žmonių, kurie nori pasinaudoti situacija ir prisiteisti daugiau.“
Laimėjus pusę bylos, atlyginama tik pusė išlaidų
Advokato teigimu, už tokią bylą advokatui gali tekti sumokėti ir 500, ir 1500 eurų – tai labai individualu.
Vis tik jis pabrėžė, kad laimėjus bylą visas išlaidas padengia pralaimėjusi pusė. Į jas įeina ne tik advokato kaina, bet ir žalos vertintojui sumokėtos sumos.
Visos šios išlaidos, anot pašnekovo, teikiamos teismui kaip įrodymai, kad laimėjus bylą jos būtų priteisiamos.
Tačiau A. Budnikas pažymėjo, kad išlaidos priteisiamos pagal tai, kiek procentų bylos buvo laimėta.
„Tarkime, man užliejo butą ir padarė 100 eurų žalos. Aš dėl tiek padaviau į teismą kaimyną. Jeigu teismas iš jo priteisia tik 50 eurų, reiškia, kad aš laimėjau tik 50 proc. bylos. Reiškia, kad mano išlaidos irgi bus atlygintos tik 50 proc.
O to kaimyno, kuris užliejo butą, išlaidos taip pat bus atlygintos 50 proc., nes jis taip pat laimėjo 50 proc. bylos“, – aiškino specialistas.
Dėl to, anot pašnekovo, prieš duodant į teismą reikia labai tiksliai įsivertinti butui padarytą žalą. Nes paprašius atlyginti, pavyzdžiui, 10 tūkst. eurų, kai reali žala yra 2 tūkst. eurų, byla būtų laimėta tik 20 proc.
O tai, A. Budniko teigimu, yra tas pats, kas pralaimėta byla.
Bylinėtis gali tekti nuo 6 iki 12 mėnesių
A. Budniko teigimu, tokios bylos trunka apie 6 mėnesius.
„Bet, jeigu mane aplieja, aš pasidarau privačią žalos ekspertizę ir ja remiantis paduodu ieškinį prieš kaltininką, o jis sako, kad ta ekspertize netiki ir prašo teisminės ekspertizės, tada teismas skiria ekspertą pakartotiniam žalos įvertinimui.
Tokiu atveju procesas gali vykti ir ilgiau. Dar apeliaciją galima pateikti, tai dar papildomi 4 mėnesiai gali būti. Su visu tuo gali trukti ir metus“, – pasakojo advokatas.
Vis tik jis pabrėžė, kad, užliejus butą, paprastai niekas taip nepalieka – visada bylinėjasi su kaltininkais.
