Belgų aviganė Dia skuodžia pareigūno nurodyta kryptimi ir tuoj praneša žinią – rado pasislėpusių nelegalių migrantų būrelį.
Dia nenurimsta tol, kol nelegalai neišvedami iš miško. Ir nors visa tai – surežisuota, belgų aviganė atsakingai žiūri į savo darbą. Ji – Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnė.
Prie Druskininkų tris dienas vyko pasieniečių tarnybinių šunų meistriškumo čempionatas. Keturkojai pareigūnai, iš visų šalies rinktinių, rodė ką sugeba: sekė pėdsakais, ieškojo žmonių, demonstravo savo elgseną. 6-erių metų belgų aviganė Dia su kinologu Mindaugu Česnulevičiumi dirba Varėnos rinktinėje. Anot pareigūno, mėgstamiausias keturkojo pagalbininko darbas ir yra ieškoti bei sulaikyti pažeidėjus ir nusikaltėlius.
„Yra daug sulaikymų, į tarptautines operacijas važinėjame. Graikijoje sulaikėme asmenis, kurie peiliu nužudė kitą žmogų. Ties Makedonijos siena buvo informacijos, tai sulaikėme. Aišku, asmuo spruko, bėgo, bet sulaikėme, viskas gerai“, – sako M. Česnulevičius.
O čia būsimas pareigūnas – Enzo. Jam tik pusę metų, tad ne darbas, o žaidimai gyvūnui dabar rūpi labiausiai. Olandų aviganis ruošiamas dirbti Pagėgių rinktinėje. Ten tarnauja Enzo šeimininkas Karolis Ambrazevičius. Užaugs geras pareigūnas, neabejoja kinologas.
„Enzo ruošiamas žalios juostos darbui, iki dvejų metų. Nuo dvejų metų mes jį greičiausiai ruošime narkotikų paieškai. Tai bus universalus šuo ateityje“, – tikina kinologas.
Olandų aviganių Lietuvos institucijose dar nėra daug, sako K. Ambrazevičius. Kinologui Enzo – tai jau antras dresiruojamas šuo. Ši veislė labai pasiteisino, pasakoja pareigūnas, ir jie yra nepamainomi pagalbininkai tarnyboje. Tačiau ne visi šunys, net ir tos pačios veislės, gali dirbti pareigūnais. Tai sunkus tiek žmogaus, tiek gyvūno įdirbis.
„Yra tam tikra atranka, kurią tik praėję maži šuniukai, patenka į pasienio ar policijos gretas ir tampa tarnybiniais šunimis. Kinologas nėra specialybė, tai – gyvenimo būdas. Kiekvieną dieną mes gyvename su šunimi ir visą laisvą laiką naudojame jų dresūrai“, – pasakoja K. Ambrazevičius.
„Ar iškrečia dar kokių šunybių? – Maža iškrėsdavo, dabar jau nelabai, protinga. – Ką yra iškrėtusi? -– Sofą sugraužė, kilimą, vaiko žaislus, visko buvo. Kol neišdresiruoji šuns, tol turi vaiką, kuris nori žaisti. Paskui išmokini ir nedaro tokių nesąmonių“, – sako kinologas M. Česnulevičius.
Tarnybinių šunų varžybos rengiamos tam, kad kolegos dalintųsi patirtimi, sako pasieniečiai. Keturkojai pagalbininkai dirba be galo svarbų darbą ir tarnyba be jų – neįmanoma.
„Jie aptikinėja pėdsakus ir ieško asmenų, įtariamų padariusių nusikalstamą veiką. Taip pat atlieka vietovės apiešką, surenka įkalčius. Be to, suranda pasislėpusius arba dingusius asmenis. Šuns uoslės niekas nepakeitė ir dar artimiausiu metu nepakeis“, – tvirtina kinologijos skyriaus specialistas Kęstutis Kriaučiūnas.
Lietuvoje šiuo metu tarnybą įvairiose institucijose atlieka apie 200 keturkojų. Daugiausia jų – sienos apsaugos tarnyboje. Šunys ruošiasi itin svarbiai misijai – dalis jų dirbs NATO viršūnų susitikime Vilniuje. Kiti, žinoma, liks saugoti mūsų valstybės sienos ar dirbs kitus kasdienius darbus.
Daugiau detalių ieškokite TV3 žinių reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
