Vasario 16-osios proga VLK ir Lietuvos centrinis valstybės archyvas (LCVA) dovanoja virtualią archyvinių nuotraukų parodą „Medicinos pagalbos fragmentai Lietuvoje".
„Kiekvienas pilietis kūrė ir kuria Lietuvą savo kasdieniais darbais bei poelgiais. Medikų rankos pirmiausiai paliečia žmonių skaudulius, o jų žodžiai ir pagalba atneša visiems pacientams palengvėjimą, viltį, išgijimą. Nuo senų laikų gydytojo ir paciento santykiai buvo visuomenės dėmesio centre.
Bėgant amžiams, įgyjant naujų medicininių žinių, keitėsi ir supratimas apie ligas bei jų gydymą, kito gydytojo ir paciento santykiai. Kviečiame atsigręžti ir pavartyti Lietuvos medicinos gyvenimo nuotraukų albumą", – sveikindama Lietuvos šimtmečio proga teigia VLK direktorė Jūratė Sabalienė.
Virtualioje archyvinių nuotraukų parodoje atskleidžiami medicinos pagalbos nepriklausomoje Lietuvoje 1918–1940 m. fragmentai. VLK ir LCVA darbuotojų pastangomis surengtoje parodoje galima rasti nuotraukų, iliustruojančių minėtu laikotarpiu padėtus rūpinimosi žmonių sveikata pagrindus ir atskleidžiančius to laikmečio medikų santykius su pacientais.
Organizatoriai siekė parodyti, kaip specifiniame gydymo įstaigos interjere, kuriame yra ne tik mediko kėdė ar paciento lova, bet ir įranga, instrumentai, jautėsi nuotraukose užfiksuoti žmonės.
Parodos nuotraukose – medikai ir pacientai – ir rimti, susirūpinę, ir linksmai nusiteikę. Kai kurios įamžintos vietos – ligoninės ir pacientų priėmimo kabinetai – dar nėra identifikuoti. Matyti nuotraukų, kuriose pacientai guli mirties patale, o prie jų pozuoja daugybė gydytojų, slaugytojų. Kitoje - iš namų su vežimu išvežamas ligonis į, kaip spėjama, gydymo įstaigą.
Organizatoriai tikisi ir kviečia žmonės, atpažinusius nuotraukose įamžintus vietas, gydytojus, pacientus, kreiptis į LCVA. Tai bus svarbus indėlis į archyve kaupiamų duomenų tikslinimą ir tvarkymą.
VLK primena, kad 1918–1940 m. rūpestis žmonių sveikata buvo reiškiamas ne tik valstybės institucijų dokumentuose – tuo laikotarpiu pradėta kurti sveikatos draudimo sistema, orientuota visų pirma į nepasiturinčiųjų sveikatos apsaugą.
Sveikatos draudimo sistema buvo grindžiama dviem esminiais principais – privalomojo visų dirbančiųjų ir jų šeimų narių draudimu ir sveikatos priežiūros finansavimu iš dirbančiųjų įmokų, kurių dydis buvo siejamas su atlyginimais.
Šie du principai yra svarbūs ir šiandien, jų tęstinumą žymi dabartinė privalomojo sveikatos draudimo sistema (jo visuotinumas) ir sveikatos priežiūros finansavimo pagrindai.