Politinės reklamos draudimas radijuje ir televizijoje partijų nežaboto išlaidavimo problemos neišspręs. Eteryje gali padaugėti paslėptų liaupsių, be to, politikų milijonai plūstels į internetą ir spaudą.
Kaip pirmadienį rašo dienraštis "Lietuvos žinios", ryšių su visuomene (RSV) specialistai abejoja, ar uždraudusi reklamą radijuje ir televizijoje valdžia gerai pasirengė teisės akto pakeitimų įgyvendinimui.
"Klausimas, ar valstybinės institucijos yra pajėgios kontroliuoti ką tik priimto įstatymo įgyvendinimą", - abejojo RSV agentūros "VIP Viešosios informacijos partneriai" direktorius Darius Gudelis.
Konsultuodami politikus, kaip pelnyti rinkėjų pasitikėjimą, ryšių su visuomene specialistai siūlo naujų reklamos formų, todėl ateityje politikai televiziją ir radiją gali pakeisti internetu, spauda, telefonine reklama.
"Yra daug šiuolaikiškų, patrauklių ir veiksmingų formų, galinčių kompensuoti naująsias įstatymo pataisas", - įsitikinęs D.Gudelis. Jis mano, kad uždraudus rinkimų reklamą per televizijas, politikai turėtų daugiau dėmesio skirti tiesioginiam bendravimui su rinkėjais.
"Televizija buvo gera priemonė patingėti linkusių politikų rankose, nuo šiol tokie bus priversti pakelti užpakalius ir tiesiogiai bendrauti su žmonėmis. Gelbės ne tik tiesioginės komunikacijos priemonės, bet taip pat internetas, telefonas, dalijamoji medžiaga ir, žinoma, spauda, kurioje reklama neapribota", - dėstė RSV agentūros vadovas.
Seimas praėjusią savaitę priėmė įstatymo pataisas, draudžiančias rinkimų kampanijos metu per radiją ir televiziją transliuoti politinių partijų vaizdo, garso klipus ir filmus. Politinę reklamą šiose žiniasklaidos priemonėse už valstybės biudžeto lėšas organizuos Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Šiam tikslui ketinama skirti apie 2 mln. litų, kurie greičiausiai bus išleisti politiniams debatams apmokėti.
Paprastai politinė reklama sudarydavo apie 60-70 proc. viso partijų biudžeto, skirto rinkimams.
