Vilnietė Edita pasidalijo mamos sąskaita už kovo mėnesį. Iš sąskaitos matyti, kad moteriai apskaičiuota 134,68 eurų sąskaita už šilumą ir vandens pašildymą.
Iš sąskaitos išminusuota 11,93 eurų dėl sumažinto PVM už sausį, 11,21 eurai – už vasarį ir 10,97 eurai – už kovą. Tačiau prie sąskaitos pridėta 17,86 eurai, nes pritaikius PVM lengvatą buvo perskaičiuota kompensacija už šilumą, tai yra ji sumažėjo. Galutinė sąskaita išėjo 118,43 eurai.
„Esmė ta, kad mama gauna kompensaciją už šildymą, tai sudaro maždaug 75 proc. nuo šilumos kainos. Šio mėnesio sąskaita man yra visiškas kosmosas! Paaiškinkite, jei galite, kaip gali kompensacija būti pliusuojama prie šilumos kainos“, – stebėjosi Edita.
Taip nutiko dėl to, kad Seimas nuo sausio iki balandžio mėnesio sumažino PVM tarifą centralizuotam šildymui nuo 9 iki 0 proc. Bet sprendimas buvo priimtas tik kovo 17 dieną ir įsigaliojo dar vėliau pasirašius prezidentui. Nulinis tarifas taikomas sausio, vasario, kovo ir balandžio mėnesiams, todėl buvo pritaikytas atgaline tvarka.
Dėl šios priežasties sąskaitas už šilumą kovo mėnesį gyventojai jau gavo su pataisymais dėl pritaikytos PVM lengvatos.
Tačiau tie gyventojai, kurie dėl mažų pajamų kreipėsi į savivaldybes ir gauna kompensacijas už šilumą, galėjo nustebti kovo mėnesį pamatę, jog pritaikius laikiną PVM lengvatą, jų kompensacija už praėjusius mėnesius sumažėjo. Taigi džiaugsmas dėl sumažėjusio PVM tarifo jiems galėjo būti ne toks didelis kaip kitiems gyventojams.
Paaiškino, kodėl reikėjo perskaičiuoti kompensacijas nepasiturintiems
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija patvirtina, kad būsto šildymo išlaidų kompensacijos dydis mažų pajamų gyventojams, laikinai pritaikius nulinį PVM tarifą, turėjo būti perskaičiuojamas. Tačiau kadangi PVM lengvata taikoma visam būsto plotui, o kompensacijos – tik už normatyvinį plotą, tai dažniausiai PVM lengvata sąskaitą sumažino labiau nei ji padidėjo perskaičiavus kompensaciją.
Taip nutiko ir Editos mamai, nes jos sąskaita padidėjo 17,86 eurų, o sumažėjo – 34,11 eurų. Taigi moteris vis tiek išlošė.
Pasak ministerijos, pagrindinis kriterijus apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, yra išlaidos, patiriamos už būsto šildymą, kurios negali viršyti 10 proc. asmens arba šeimos pajamų, iš kurių dar atimamas valstybės remiamų pajamų dydis, o dirbantiems asmenims – nuo 20 iki 40 proc. darbo pajamų. Apskaičiuojant kompensacijas iš vieno gyvenančio žmogaus pajamų minusuojami 387 eurai, o iš šeimos – po 258 eurus už kiekvieną jos narį. Kuo didesnė suma iš pajamų minusuojama, tuo didesnė tikimybė, kad žmogui priklausys kompensacija.
„Tai reiškia, kad mažas pajamas gaunantys gyventojai už normatyvinį būsto plotą nemoka daugiau nustatytos 10 proc. ribos, o išlaidos, viršijančios nustatytą ribą, kompensuojamos už kiekvieną šildymo mėnesį – taip sumažinama jiems tenkanti finansinė našta“, – teigia ministerija.
Tai, kad dėl laikinai įvestos PVM lengvatos reikės mokėti mažiau kompensacijų, reiškia, jog savivaldybės sutaupys dalį šiam tikslui skirtų lėšų.
PVM lengvatai kompensuoti Vyriausybė buvo numačiusi 23 mln. eurų, tačiau, kiek bus sutaupyta dėl kompensacijų už šilumą, šiuo metu nėra aišku – tokių duomenų Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija dar neturi.
„Šie duomenys bus žinomi apklausus visas šilumos tiekimo įmones“, – teigia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Adomavičienė: kodėl nebuvo galima palikti žmonių ramybėje?
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė teigia, kad PVM lengvata centralizuotam šildymui apskritai yra labai kvestionuotina priemonė, nes apima platų gyventojų sluoksnį, taip pat ir tuos žmones, kuriems jokios paramos susimokėti už šildymą nereikia.
Tuo metu skurdžiausiai gyvenantys asmenys iš PVM lengvatos pritaikymo išlošė mažiau nei kiti gyventojai, kurių būstai šildomi centralizuotai.
„Kodėl nebuvo galima palikti jau pritaikytos kompensacijos, neperskaičiuoti jos? Ar nebuvo galima tiesiog palikti ramybėje tuos žmones ir nebetaikyti išskaičiavimų?“, – stebisi pašnekovė.
A. Adomavičienė pabrėžia, kad susidaro ir administraciniai kaštai, kai šilumos tiekimo bendrovės turi perskaičiuoti kompensacijų dydžius reaguodamos į laikiną PVM lengvatą.
Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis, 2022 m. sausio mėnesį, palyginti su 2021 m. gruodžio mėnesiu, asmenų, kurie kreipėsi dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos, skaičius padidėjo apie 5 kartus.
2021 m. gruodžio mėnesį šiai paramai gauti pateikta 31,9 tūkst., o 2022 m. sausio mėnesį – 150 tūkst. prašymų.
Per 2022 m. sausio–kovo mėnesius dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos kreipėsi 253,7 tūkst. asmenų: sausį – 150 tūkst., vasarį – 59,5 tūkst., kovą – 44,2 tūkst., iš kurių patenkinta beveik 100 proc.
Kompensacijomis už šilumą gali pasinaudoti savo arba nuomotame būste gyvenantys gyventojai nepriklausomai nuo to, kaip būstas šildomas – centralizuotai, malkomis, dujomis ar panašiai. Tačiau jeigu būstas nuomojamas, turi būti sudaryta legali sutartis. Deja, A. Adomavičienė pažymi, kad dauguma nuomotojų nesutinka išnuomoti būsto legaliai, todėl nuomininkai dažnai lieka „ant ledo“, tai yra kompensacijų negauna.
Kodėl tokia žmogų ŽEMINANTI ir varginanti tvarka??? Juk yra registrai, juose yra viskas - ir kas kiek turtų turi, ir kokio dydžio pensijas gauna, ar vieniši, ar ne. O iš VLK registro galima sužinoti, kas nepagydomomis alinančiomis ligomis serga. Tai negi kompiuteriai tarpusavyje susikalbėti negali ir išsiaiškinti, kam priklauso kompensacija, ir skirti ją automatiškai? KODĖL visą gyvenimą dirbęs žmogus turi eiti ištiesta ranka maldauti pašalpos(!!!) šildymui ??? Arba bandyti prisijungti prie nevykusios sistemos, kol kraujospūdis pakyla?
