Pirmadienį – sausio 12 d. 18 val. – prie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (S. Konarskio g. 49) vėl uždegtas tradicinis atminimo laužas.
Prie Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) bei sostinės televizijos Sausio 13-osios proga susiburiančių žmonių, kaip juokauja nuolat čia ateinantys dramatiškų įvykių veteranai, bent jau nebemažėja.
„Ateina ir šeimos su vaikais, ir studentai. Viskas ypač beviltiškai atrodė 1999-aisiais – 2000-aisiais metais. Tada atrodė, kad tuoj visi išmirsim ir niekam nebebus įdomu“, – dalijasi mintimis prie LRT rūmų pagyvenęs vilnietis Algirdas.
Žmonių pastaraisiais metais ateina daugiau. Kiek mažiau, nei buvo tada (1991-ųjų sausio 13-ąją – „Balsas.lt“), bet buvo laikas, kai visi pamiršo. Gal rūpesčių prispausti“, – sako kitas nuolatinis renginių lankytojas.
Apdovanojimai: daug ar mažai
Paprastų žmonių minioje galima išgirsti įvairių nuomonių apie aną metą, pačius įvykius ir pelnytus ar pasisavintus laurus. Vieni teigia, kad apdovanota per daug žmonių, nes pačių atakų prieš Televizijos bokštą ir LRT metu ten tebuvę tik pora tūkstančių žmonių. Kiti, esą, atėję paryčiais prie Seimo.
Apdovanojimus, pirmiausia, esą išsirūpino transporto lengvatų ar socialinių išmokų siekę apsišaukėliai. Kitus pašnekovus tokia pozicija piktina. Anot jų, pavojus grėsęs visiems ir prie LRT, ir prie bokšto, ir prie Seimo ir kitų objektų. Tik ne visi esą turėjo vienodo įžūlumo ieškoti privilegijų. Daugelis apdovanotųjų, pasak besipiktinančių balsų, tuose įvykiuose iš tiesų net nedalyvavo.
Žymi disidentė, lagerių kalinė, sesuo Nijolė Sadūnaitė moja ranka į tokius ginčus. „Taip, buvo žmonių, kurie susiveikė tuomet pažymas apie sveikatos sutrikimą ir iš dar veikusių spec. poliklinikų sovietų pareigūnams. Yra ir tokių žmonių, kurie nusipelnė tikrai, bet suvokė ėję ten ne dėl skatikų, bjaurėjosi jų siekti. Dievas danguje po mirties „atrokuos“ visus. Nesukime sau dėl to galvos“, – sako sesuo Nijolė.
Anų įvykių dalyviai pagerbti Sausio 13-osios atminimo medaliu. Tai buvo pirmasis atkurtoje Lietuvos valstybėje naujai įsteigtas apdovanojimas, kuris yra ir pats masiškiausias. Juo iki šiol pagerbti beveik penki tūkstančiai Lietuvos ir užsienio piliečių.
Medalio projekto autorius – skulptorius L. Pivoriūnas. Medalis gaminamas TŪB „Gurtana“. Kaspinas buvo gaminamas Lietuvos tekstilės institute, vėliau – Danijoje.
********
Sausio 13-osios aukos – žmonės, žuvę ar sužeisti 1991 m. sausio 13 d. naktį, sovietiniams kariniams daliniams šturmuojant Televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą.
Sausio 13-ąją žuvo 14 žmonių:
* Loreta Asanavičiūtė
* Virginijus Druskis
* Darius Gerbutavičius
* Rolandas Jankauskas
* Rimantas Juknevičius
* Alvydas Kanapinskas
* Algimantas Petras Kavoliukas
* Vidas Maciulevičius
* Titas Masiulis
* Alvydas Matulka
* Apolinaras Juozas Povilaitis
* Ignas Šimulionis
* Vytautas Vaitkus
* Vytautas Koncevičius
Visi žuvusieji, išskyrus Titą Masiulį ir Rimantą Juknevičių, palaidoti Antakalnio kapinėse. Titas Masiulis palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse, o Rimantas Juknevičius - Marijampolėje. Iš viso sužeista apie 700 žmonių, namuose aplink šturmuojamus objektus nuo šūvių byrėjo langai ir dužo indai. Taikių Nepriklausomybės gynėjų išvaikymas atkreipė pasaulio žiniasklaidos dėmesį ir tapo viena paskutinių vinių į „demokratizacijos kursą“ viešai skelbusios sovietinės imperijos karstą.
********
Ruslano Kondratjevo fotoreportažas – Sausio 13-osios paminėjimo proga uždegti atminimo laužai prie Vilniaus televizijos bokšto ir Seimo rūmų:
