Europos kojinių mezgimo čempionatuose dalyvaujantis panevėžietis Raimundas Mikuševičius iš jų pasisemia kūrybinio įkvėpimo ir naujų idėjų. Sulaukęs paskatinimų jis nežada dėti virbalų į šalį.
Pradėjo nuo pabaigos
Dar nė penkiasdešimties nesulaukusio panevėžiečio Raimundo Mikuševičiaus darbo su virbalais stažas įspūdingas – bene keturios dešimtys metų. Ankstyvoje vaikystėje, mamai parodžius, geras ir blogas akis versti išmokęs, toliau į viliojamą mezginių pasaulį berniukas žengė savarankiškai. Jo mokytoja buvo stora mezgimo knyga.
Įdomiausia, kad, panorėjęs megzti įvairiais raštais, pradėjo jų mokytis iš knygos pabaigoje esančių pavyzdžių. O ten, kaip žinia, visada įdedami patys sudėtingiausi, didelio kruopštumo ir patirties reikalaujantys raštai. Nuo jų Raimundas ir pradėjo – visus išmoko. Netrukus neįveikiamų raštų jam nebebuvo, išmegzdavo kokius tik rasdavo knygose ar žurnaluose, o paskui juos pradėjo kurti ir pats.
Pirmąjį savo bene dešimtmečio rankomis sukurtą didesnį rankdarbį R. Mikuševičius prisimena iki šiol – tai buvo ilgas šalikas, maždaug kas dešimt centimetrų vis kitaip išmargintas. „Kiek buvo knygoje raštų, visus ir sudėjau“, – prisimena mezgėjas.
Užsakymų nestokojo
Raimundo darbas sužavėjo visus ir netrukus jis pradėjo net užsakymų gauti. Pirmąjį dvylikamečiui pateikė teta – paprašė numegzti žurnale matytą gana sudėtingo modelio palaidinę.
Paskui norinčiųjų naujų rankų darbo drabužių atsirado ir daugiau.
Tada įvairūs mezginiai buvo labai populiarūs, madingi, vertinami.
Jaunasis mezgėjas užsakovų nestokojo ir mokykloje besimokydamas, ir studijuodamas. Tiesa, Kauno politechnikos instituto Panevėžio fakultete pasirinkta statybininko specialybė jo neviliojo. Visą laiką, visas mintis Raimundas skirdavo jį iki kaulų smegenų užvaldžiusiam pomėgiui – mezgimui.
„Tėvai man nuolat kalė į galvą: „Atmink, vaikeli, kad iš mezgimo nepragyvensi. Reikia rinktis rimtą profesiją“, – prisimena R. Mikuševičius.
Jis apgailestauja laiku nepasukęs ten, kur vedė širdis. Drabužių modeliavimo, dizaino studijos būtų padėjusios labiau atsiskleisti gabumams, prasimušti savo rankomis kuriamu verslu. Dabar, nors savo kolekcijoms drabužių modelių žurnaluose jis neieško, kuria pats, kartais pasigenda žinių, profesionalios pagalbos. „Dabar esu tik mezgimo inžinierius, techniškai atliekantis numatytą darbą“, – juokėsi įspūdingo stoto mezgėjas.
Vyriški megztiniai
Suradęs ar sugalvoję naują raštą ir iš jo išrutuliojęs dar daugiau įvairių idėjų, R. Mikuševičius imasi kurti naują kolekciją. „Dažniau mezgu vyriškus megztinius, nes moterys labiau mėgsta megzti drabužius sau nei vyrams“, – šypsosi Raimundas.
Kol kolekcija – dvidešimt, o kartais ir daugiau vyriškų megztinių – būna baigta, jos kūrėjas su virbalais sėdi nuo ryto iki vakaro. Idealiai įgyvendinęs sumanymą, megztinius vieną po kito deda į spintą – didelių galimybių eksponuoti savo darbus neturi. Parodo saviesiems, kartais – renginiuose, mugėse.
„Tačiau megztiniai neužsibūna namuose, žiūrėk, vienas po kito ir iškeliauja, – sakė pats megztinius retai dėvintis Raimundas. – Aš kaip tas batsiuvys be batų.“
Matant spalvingus, įspūdingais raštais puoštus, lygiai – akis į akį, be jokių klaidų vyro megztus megztinius sunku būna patikėti, kad kartais užtenka dviejų, tiesa, labai įtempto darbo dienų, ir apdarą jau gali vilktis.
Dabar mezgėjo mintyse gimsta nauja – moteriškų palaidinių – kolekcija. Kokios jos bus, dar neatskleidžia, tik sako, kad kai kurias dalis teks megzti gana sudėtingai – iš karto net šešiais virbalais.
Jeigu turėtų galimybę, R. Mikuševičius imtųsi dar vienos, jau gerai apmąstytos ypatingos kolekcijos, tačiau vien tik brangiems siūlams reikėtų daugiau kaip tūkstančio litų, o ir darbas būtų gana sudėtingas. Tad šį sumanymą atideda ateičiai.
Norėtų kurti verslą
Kai kurių žmonių požiūris į mezgimą iki šiol stebina savo gyvenimą šiam pomėgiui paskyrusį vyriškį: „Yra toks anekdotas. Paskambina draugas ir klausia: „Ką veiki?“ „Mezgu“, – atsako jam. „O kodėl nieko nedirbi?“ Mezgimas nelaikomas darbu, o laiko leidimu.“
R. Mikuševičiui tai – ir darbas, ir pomėgis, ir kūrybinis džiaugsmas. Jis norėtų iš šio savo pomėgio kurti verslą, tačiau tam reikia ir pinigų, ir pagalbininko, kuris užsiimtų vadybiniu darbu. „Mano reikalas megzti“, – sako panevėžietis.
Tiesa, daug padeda gyvenimo draugė Virginija, tačiau ji taip pat neturi galimybės imtis vadybininko darbo. „Ji nemezga. Užtenka namuose ir vieno „ligonio“, – juokėsi vyras ir sakė, kad nėra tokio drabužio, kurio nebūtų galima numegzti.
Kaip tikino Raimundas, jam teko ir maudymosi kostiumėlius, ir liemenėles megzti, o megztinius galintis išmarginti, bet kokiais vaizdais.
Kojinių kalnai
R. Mikuševičius dabar mezga beveik vien tik kojines. Ir ne tik todėl, kad ką tik grįžo iš Europos kojinių mezgimo čempionato ir parsivežė daug idėjų.
Radviliškyje vykusiame čempionate panevėžiečio numegztoms ir konkursui kaip namų darbas pateiktoms šešioms poroms kojinių autoritetinga komisija skyrė antrą vietą.
R. Mikuševičiaus megztos kojinės labai dailios, žmonėms jos patinka, tad artėjant žiemai pažįstami ir draugai užsuka pasiteirauti, ar neturi jų. Įspūdingos kojinės dovanojamos įvairių švenčių, ypač Kalėdų, proga. Tad dabar pats laikas ruoštis artėjančiam sezonui, primegzti kalnus kojinių, pirštinių, kad turėtų ką pasiūlyti.
Kojinių pora mikliose rankose gali gimti gana greitai.
Ir čempionato dalyvius panevėžietis nustebino sparčiu mezgimu. Per skirtas penkias valandas jis lengvai numezgė porą didelių kojinių.
Jam patinka megzti ir raštuotas pirštines: malonus kūrybinis procesas, greitas rezultatas. O tokių, kokias mezga Raimundas, nelabai kur kitur ir surasi.
Mezgėjas labiausiai vertina pusvilnonius siūlus – gryna vilna dažniausiai graužia, sintetika tam visiškai netinka.
Kelrodė žvaigždė
R. Mikuševičius tvirtino jau turintis idėjų, kokias kojines veš į kitų metų čempionatą.
„Kaip jos atrodys – nesakysiu. Bet tokių dar niekas nematė“, – juokėsi linksmo būdo mezgėjas. Jis paneigė, kad tai bus pirštuotos, raštuotos ar kitokios daugeliui žinomos keistesnės kojinės.
„Radviliškiečių sumanymas rengti čempionatus iš tikrųjų šaunus“, – sakė R. Mikuševičius.
Kojinių mezgimo čempionate panevėžiečiui labai patinka. Toks kasmetis susibūrimas jam tapo savotiška kelrode žvaigžde – čia jis susitinka su bendraminčiais, pasisemia idėjų, jaučia stimulą savo pasirinktu keliu žengti ir toliau.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
