Nuo šiol nebus renkami mokesčiai už viešose vietose rodomus meno kūrinius ar transliuojamas laidas.
Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra (LATGA-A) tokius mokesčius iš kavinių, kirpyklų ir kitų panašių įstaigų pradėjo rinkti maždaug prieš metus. Tai daryti LATGA-A galėjo jau nuo 2003-iųjų, kai į Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą buvo įrašyta nuostata, kad kūrinius galima rodyti viešai tik „nesiekiant tiesioginės ar netiesioginės komercinės naudos“.
Ar tikrai šie žodžiai buvo traktuojami tinkamai ir mokesčiai renkami teisėtai, turėtų paaiškėti po kai kurių teismų sprendimų. LATGA-A generalinė direktorė Gerda Leonavičienė teigia, kad anksčiau sankcijų nesiimta, nes niekas iš viešai rodomų kūrinių autorių dėl pažeistų teisių nesikreipė. Tai pradėta daryti tik grupei autorių pasiskundus. Advokatas, autorių teisių gynimo specialistas Jonas Leikauskas teigia, kad niekur Europoje tokie mokesčiai nerenkami, nes jie būtų absurdiški. Prezidentas Valdas Adamkus pasirašė pataisą, kuria minėta dviprasmybė išbraukta iš įstatymo.
Sutartys nutraukiamos
Pataisa įsigaliojo nuo kovo 27 dienos. Tad nutraukiamos visos mokėjimo sutartys su įstaigomis, demonstruojančiomis nusipirktus paveikslus, skulptūras, taip pat kuriose galima pamatyti televizijos laidas ar išgirsti radiją. J.Leikauskas, teikęs siūlymus dėl šios pataisos, LŽ aiškino, kodėl, jo manymu, minėti mokesčiai neteisėti.
Įstatymas aiškiai apibrėžia, kas yra komerciniai tikslai. Tačiau konfliktas su LATGA-A kilo dėl aiškinimo, kas yra kūrinių galutinis vartotojas. Agentūros teigimu, tai - paveikslą ar kitą kūrinį įsigijęs juridinis asmuo. J.Leikauskas su tokia nuomone nesutiko. „Juridinis asmuo negali nei žiūrėti, nei jausti, nei girdėti. Kūrinius skaito, mato, girdi tik fiziniai asmenys - į kavinę atėję lankytojai. Jie ir yra galutiniai vartotojai, tad iš jų negalima imti mokesčio“, - aiškina jis. Paprastas pavyzdys - jei asmuo skaito knygą ar kavinėje žiūri televizijos laidą, jis neturi jokių komercinių tikslų, tik nori gauti žinių. Už tai nedera imti mokesčio.
Kas yra komercija?
Kas renkant mokesčius laikyta komercija? LATGA-A manymu, kavinėje esantis televizorius ar kabantis paveikslas yra netiesioginė komercija. Jei už įėjimą į kokią nors viešą vietą lankytojams tenka mokėti, tai jau tiesioginė komercija. Čia verta prisiminti garsųjį Grūto parko skandalą. „Argi jų bilietai buvo parduodami tam, kad lankytojai vien skulptūras pasižiūrėtų. Tai parkas - ištisa infrastruktūra su darbuotojais, saugančiais ir tvarkančiais aplinką“, - sakė J.Leikauskas. Tačiau agentūra su tokiais motyvais nesutinka, teismuose jau nagrinėjamos trys bylos. Jų baigtis svarbi ne tik Grūto parko savininkams. Teismų sprendimai turėtų atsakyti į klausimą, ar LATGA-A teisingai traktavo tuo metu galiojusį įstatymą. Jei ne, surinktus mokesčius gali tekti grąžinti.
Menkos sumos
„Kol kas dėl tokio prezidento sprendimo nesame labai nusiminę, nes matome išeitį“, - LŽ sakė G.Leonavičienė. Autoriai gali būti išgelbėti nuo jų teisių pažeidimų. Įstatyme yra nuostata, kuri numato išlygas. „Turtinių teisių pažeidimai neturi prieštarauti įprastam kūrinio naudojimui ir nepagrįstai pažeisti autoriaus interesus“, - teigiama įstatyme. Tačiau G.Leonavičienė baiminasi, kad šios nuostatos tiesiog nebus laikomasi. Vis dėlto ji pripažįsta, kad norinčiųjų gauti pinigus už kūrinių naudojimą mažai, esą autoriai labiau suinteresuoti kūrinio pardavimu. Mat autorių už kūrinių naudojimą gaunamos sumos juokingai menkos, dažnai nesiekia net kelių dešimčių litų.
Lina Vyšniauskienė
