Šiandien prasidėjusius mokslo metus lydės tėvų rūpestis, kaip suteikti vaikams kuo geresnį išsilavinimą ir iš ko už tai sumokėti. „Valstybės deklaruojama nemokamo mokslo sąvoka jau seniai kelia juoką pro ašaras, - dienraščiui guodėsi tris vaikus auginanti Janina Drakšienė. - Mažasis darželinukas mums kainuoja 120 litų, moksleivė dukra - 300 litų, o Vilniuje studijuojantis sūnus - 600 litų per mėnesį. Paskaičiuokite, kiek mes su vyru turime uždirbti, kad kiekvieną mėnesį vien vaikų mokslams galėtume skirti per tūkstantį litų?“
Pradėjo taupyti
Klaipėdietei J.Drakšienei šie metai finansiškai bus ypač sunkūs. Į dvyliktą klasę pradėjo eiti dukra, antrakursis sūnus sostinėje tik pradės ieškoti darbo. Išlaidų pareikalaus ir ketverių metų jaunėlio darželis. Moteris tiksliai suskaičiavo, kad vaikų lavinimui teks skirti po 1020 litų per mėnesį. Dėl dukros abitūros egzaminų piniginę mokslams šiemet teks atverti plačiau.
Jau antrus metus iš eilės dukrai bus samdomi istorijos ir anglų kalbos korepetitoriai. Šiemet šeima ketina skirti pinigų ir papildomoms matematikos pamokoms. Metų pabaigoje vyksiantiems egzaminams, paskutinio skambučio ir išleistuvių iškilmėms, stojamiesiems egzaminams J.Drakšienė pradėjo taupyti jau gegužę.
Už studijas klaipėdietės sūnus moka po 500 litų kas pusmetį, 125 litus kainuoja bendrabutis, apie 300 litų tenka skirti maistui. Mobiliojo telefono sąskaita, knygos, internetas, minimalios pramogos, drabužiai, jo kelionė namo išlaidas dar padidina.
J.Drakšienė teigė net nenorinti pagalvoti, kas bus, jei ir dukra nuo kitų metų rugsėjo pradės studijuoti Vilniuje. Ji svarstė, kad tuomet abiems vaikams tektų kreiptis į universitetą ir mėginti gauti paskolas, kurias galėtų grąžinti per 14 metų po studijų.
J.Drakšienė tikino, kad nepai-sant suveržto diržo, jie stengsis vaikams suteikti kuo geresnį išsilavinimą. Motinos įsitikinimu, tik tai garantuos sėkmingą vaikų ateitį.
Pinigų neužtenka
Kaip „Klaipėdai“ sakė privačios pagrindinės mokyklos „Ąžuolupė“ direktorė Danutė Slušnienė, tėvai mokamą mokslą dažnai renkasi dėl silpnesnės atžalų sveikatos ar siekdami apsaugoti jautresnį vaiką. Pasak D.Slušnienės, tėvų, sąmoningai investuojančių į geresnį atžalų išsilavinimą, mažiau. Direktorė stebėjosi, kad Vilniuje, norint patekti į 800-1200 litų per mėnesį kainuojančias privačias mokyklas, vyksta konkursai, o uostamiestyje visose trijose privačiose mokyklose laisvų vietų buvo ir mokslo metų pradžios išvakarėse.
Rugsėjo 1-ąją „Ąžuolupės“ mokykloje mokslo metus pradės apie 90 moksleivių. Jų tėvams privatus vaikų mokslas kainuos nuo 300 iki 500 litų per mėnesį. Pagrindinis mokslas kainuoja 300 litų, papildomų išlaidų prisideda, jei mokinys lanko papildomo ugdymo užsiėmimus.
Šiemet valstybė vienam moksleiviui lavinti skiria truputį daugiau nei po šimtą litų per mėnesį. Toks yra mokinio krepšelis, kuris atitenka ir privačioms, ir valstybinėms mokykloms.
D.Slušnienė teigė, kad idealus vieno vaiko ugdymas per mėnesį turėtų kainuoti apie 1200 litų. Tuomet daugiau lėšų galima būtų skirti ne tik geriausiems specialistams samdyti, naujausiems vadovėliams bei kompiuterinėms programoms pirkti, bet ir mokyklos aplinkos kūrimui, pažintinėms išvykoms. Pasak pedagogės, kol Klaipėdos ir Vilniaus pragyvenimo lygis taip skiriasi, nerealu tikėtis, kad ir uostamiestyje už kokybiškesnį ugdymą tėvai pajėgs mokėti daugiau.
Turtingi ir vargšai
Neseniai Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad moksleivių tėvai vis dar skeptiškai vertina privatų mokslą. Iš anoniminės apklausos, kurioje dalyvavo 1043 moksleivių tėvai, paaiškėjo, kad privačių mokyklų atsiradimą nei-giamai vertina net 17,6 procentai apklaustųjų. Tačiau lygindami privačias ir valstybines bendrojo lavinimo mokyklas, 32,5 proc. apklaustųjų manė, kad mokymo kokybė privačiose mokyklose yra aukštesnė ir 31,2 proc. sutiko, kad vaikas privačioje mokykloje yra saugesnis.
Daugiausiai pretenzijų moksleivių tėvai turėjo socialinei nelygybei, kurią išryškina galimybė parinkti privatų ar valstybinį išsilavinimą. Su teiginiu, kad privačios mokyklos dar labiau diferencijuoja visuomenę į turtingus ir vargšus, visiškai sutiko 33 proc., sutiko - 45 proc. apklaustųjų.
Nori būti saugūs
Psichologė Daiva Banevičiūtė „Klaipėdai“ sakė, kad tiek privatus, tiek valstybinis mokslas turi savų privalumų ir trūkumų. Psichologė sutinka, kad privačioje mokykloje kiekvienam vaikui skiriama daugiau dėmesio, tėvai tarsi gauna garantiją, kad jų vaikui bus suteiktas geriausias išsilavinimas ir mokykloje jis jausis saugiai. Valstybinėse mokyklose yra silpnesnė materialinė bazė, mažiau dėmesio skiriama individualiam mokymui, vaikas turi didesnę galimybę susidurti su bendraamžių teroru.
Renkantis mokyklą, D.Banevičiūtė siūlė tėvams didesnį dėmesį atkreipti į paties vaiko poreikius. Kadangi tėvai vaiko laimę supranta savaip, užmiršdami atžalos norus, jie stengiasi įdiegti jam asmeninę patirtį, priimtinas normas ir vertybes.
Pasak specialistės, saugumo, pasitikėjimo savimi ir tėvais jausmas, saviraiškos galimybių patenkinimas, savarankiškos paieškos savo vietos gyvenime - vaikams itin svarbūs.
Kainuoja brangiai
Klaipėdos universiteto studijų prorektorius Vaidutis Laurėnas dienraščiui sakė, kad iš 8 tūkst. studentų daugmaž pusė mokės už mokslus.
Studijų metai universitete studentui dažniausiai kainuoja tūkstantį litų. Magistrantūros, neakivaizdines ar vakarines studijas pasirinkę studentai už universitetinį išsilavinimą moka kur kas daugiau. Tuomet už vieną semestrą tenka mokėti nuo 1495 iki 2070 litų. Daugiausiai kainuoja ekonomikos, vadybos, informatikos, anglų filologijos studijų semestras.
Pasak V.Laurėno, tik už 20 studentų mokslus sumoka įmonės, kurios studentą įdarbins. Kiti už mokslus susimoka iš tėvų kišenės, dirbdami arba pasiėmę studijų paskolą.
Skolinasi daugelis
Klaipėdos universiteto Studijų skyriaus vedėja Vanda Strakšienė teigė, kad studijų įmokų ir pragyvenimo paskolas kasmet gauna vis daugiau studentų. Vienas studentas per metus gali gaut ne daugiau nei 4 tūkst. litų paskolos. Praėjus dviems metams po studijų baigimo, buvęs studentas paskolą turės grąžinti per 12 metų ir mokėti 5 proc. palūkanas.
Praėjusiais metais 401 Klaipėdos universiteto studentas pasinaudojo galimybe gauti paskolą. Tam buvo skirta 844 tūkst. litų. Šiemet paskolomis jau spėjo pasinaudoti 326 studentai. Jie jau gavo 696 tūkst. 500 litų. Kiti galimybe pasiskolinti galės pasinaudoti nuo rugsėjo.
Pinigai palaidoti?
Daugelį moksleivių tėvų ir studentų neramina šių metų liepos pabaigoje paskelbtas tyrimas, kad investicijos į aukštąjį mokslą Lietuvoje neatsiperka. Tyrimo metu įvertintas mokestis, kurį studentas moka už mokslą, kitos jo išlaidos, susijusios su studijomis, taip pat įskaičiuoti pinigai, kuriuos jaunuolis galėtų uždirbti, jeigu tuo metu nestudijuotų. Pasak tyrėjų, analizės rezultatai verčia susimąstyti.
Mokslininkų tvirtinimu, investicijos į aukštąjį mokslą neatsiperka vien jau dėl to, kad vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje yra 833 litai. Tam, kad atsipirktų bakalauro diplomas, žmogus per 30 metų darbinę karjerą turėtų gauti bent 1300 litų per mėnesį.
Lietuvos kūno kultūros akademijos lektoriaus Vytauto Liesionio teigimu, bakalauro diplomas „kainuoja“ 70 tūkst. litų, o magistratūros - 110 tūkst. litų.
Tam, kad investicijos atsipirktų, bakalauro išsilavinimą įgijusio žmogaus atlyginimas turėtų būti bent 40 proc. didesnis. Kad atsipirktų magistratūros studijos, baigęs jas turėtų uždirbti 80-90 proc. daugiau nei baigęs vidurinę ar profesinę mokyklą.
“Klaipėda” (http://www.klaipeda.daily.lt)
