Ant F. Vaitkaus 3-iojo namo stogo šiomis dienomis nebūna tuščia, o bendrijos pirmininkas Alfredas Juodokas juokauja daugiau laiko praleidžiantis čia nei bute. Darbininkai montuoja neseniai gamintojų iš Austrijos atvežtus dvidešimt saulės kolektorių. Trisdešimt jų gyventojams šildo vandenį ir gyvatukus jau nuo praėjusios vasaros.
Penkiasdešimt kolektorių ant stogo namui kainuos 130 tūkst. Lt. Bendrijos pirmininko teigimu, pernai kiekvieno buto savininkas turėjo sumokėti po 1000 litų, dar po 300 litų jie mokės šiemet.
Taupo ir valstybės lėšas
Pasak A. Juodoko, pirmieji 30 kolektorių per metus namui sutaupė daugiau nei 8 tūkst. Lt. „Gyvatuko mokestis Panevėžyje 29–32 litai, o mes šiltuoju sezonu mokame 6–10 litų. Karšto vandens kubinis metras panevėžiečiams kainuoja beveik 20 Lt, o mūsų namo žmonėms – 14–16 Lt“, – vardijo pirmininkas. Jis planuoja, kad penkiasdešimt kolektorių įsirengęs namas iš „Panevėžio energijos“ per metus nupirks 50–53 proc. mažiau nei iki šiol šilumos, reikalingos šildyti vandeniui ir gyvatukui.
Pirmininkas tvirtina, kad saulės kolektorių naudą namas jaučia ne tik saulėtais mėnesiais. Anot jo, kolektoriai dirbo ir gruodį, ir sausį, vasarį ir kovą namui pagamino maždaug 650 Lt vertės šilumos energijos, o per balandžio pirmąją dekadą – tiek, kiek per visą kovą.
Anot A. Juodoko, apskaičiuota, kad gyventojams naujovė atsipirkti turėtų per aštuonerius devynerius metus. Namui gavus Aplinkos ministerijos patvirtintą 30 proc. kompensaciją, kolektorių atsiperkamumo laikas turėtų sutrumpėti bent porą metų.
Namo bendrijos pirmininko nuomone, valstybė turėtų ne tik labiau skatinti daugiabučius renovuoti, bet ir ieškoti alternatyvių energijos šaltinių. Įrengus saulės kolektorius F. Vaitkaus g. 3-iajame name mokesčiai už karštą vandenį sumažėjo tris kartus, todėl iš 17-os butų, anksčiau gaudavusių kompensaciją, dabar valstybės parama nė vienam nebepriklauso.
Pirmininkas tvirtina, kad ant stogo sumontuota sistema nekelia jokių rūpesčių – saulės baterijas lengvai galintis užmiršti.
„Nereikia nei valyti, nei plauti, tik užpildyti neužšąlančio skysčio. Namą būtinai renovuosime, bet pradėjome nuo to, kas pigiau. Kolektoriai atsiperka greičiau nei namo sienų ir stogo šiltinimas“, – teigia A. Juodokas. 1973-iaisiais statytas blokinis 75-ių butų penkiaaukštis – pirmasis šalyje, įsirengęs saulės baterijas. Pirmininkas juokauja turintis dirbti dar ir gidu – F. Vaitkaus namo kolektorių apžiūrėti važiuoja bendrijų pirmininkai kone iš visos Lietuvos: nuo pajūrio iki Dzūkijos.
Šilumą pigo 13 procentų
Saulės kolektorių idėją F. Vaitkaus g. 3-iasis namas nusižiūrėjo nuo Marijonų g. 31-ojo daugiabučio, pirmojo šalyje nusprendusio šildytis saule ir netgi atsisakiusio šilumos tiekėjos „Panevėžio energijos“ paslaugų. Jau porą metų namas savarankiškai šildosi dujomis ir saulės energija. Ant 36-ių butų namo šlaitinio stogo įrengta 30 kolektorių.
„Mūsų austriški kolektoriai iki šiol yra patys pažangiausi, paskutinio modelio“, – teigė bendrijos pirmininkė Birutė Valkiūnienė.
Anot jos, kolektorių įrengimas butui atsiėjo apie 1160 Lt. Dauguma savininkų pasinaudojo suteiktu 20-ies metų kreditu ir per mėnesį kartu su palūkanomis sumoka 7–8 Lt. Maždaug pusės butų savininkai yra socialiai remtini ir namo renovacijos išlaidas jiems visiškai dengia valstybė.
Pirmininkė tvirtina, kad bendrija, pasiryžusi naujovei Lietuvoje, neprašovė.
Už maždaug 60 kvadratinių metrų buto šildymą, gyvatuką ir karšto vandens ruošimą B. Valkiūnienė skaičiuoja už balandžio mėnesį sumokėsianti apie 45 Lt.
Vasarą karšto vandens ruošimas ir cirkuliacinė šiluma per mėnesį jai atsiėjo apie 5 Lt. „Per metus kolektoriai mums pagamino 13 procentų šilumos energijos, reikalingos butams, karštam vandeniui ir gyvatukui šildyti. Įsivaizduokite, jei centralizuota šiluma daugiabučių gyventojams atpigtų 13 procentų. Būtų labai neblogai“, – palygino B. Valkiūnienė.
Gamintojai kolektoriams davė dešimties metų garantinį laikotarpį, o numatytas fiksuotas eksploatacijos laikas – 25-eri metai. Pasak B. Valkiūnienės, praėjus dviem dešimtmečiams šie kolektoriai turėtų veikti 80 proc. pajėgumu.
Atlaikė pasipriešinimą
Pirmininkė pripažįsta, kad bendrijos valdybos idėja namą ne tik renovuoti, bet ir ant stogo įrengti kolektorius sulaukė milžiniško pasipriešinimo.
„Į pašto dėžutes net buvo mėtomos skrajutės, kad Lietuva – ne Afrika, pas mus saulės kolektoriai nepasiteisina, kad tai yra tik akių dūmimas. Šilumos tiekėjai buvo atlikę tendencingą studiją ir gąsdino, kad vien kolektorių eksploatacija per mėnesį namui kainuos apie 1000 litų, o mes per metus kartą tesumokame 100 Lt. Į bendrijos susirinkimus atvažiuodavo vieno visuomeninio judėjimo „protai“ aiškinti, kad nesąmonę darome. Toks kišimasis sunkiai suvokiamas. Tai beveik tas pats, jei kas nors imtų nurodinėti, kokios spalvos ar ilgio sijoną turiu segėti“, – pasakojo B. Valkiūnienė.
Entuziastų maža
Kaip pažymi daugiabučių namų renovacijos administratoriumi paskirtos Savivaldybės įmonės Panevėžio butų ūkio direktorius Gintaras Ruzgys, nors Panevėžys laikomas novatoriumi pritaikant alternatyvius energijos šaltinius daugiabučiams šildyti, vis dėlto bendrijos į tokią galimybę žiūri labai atsargiai. Iš 22-ejų daugiabučių, įtrauktų į pirmąjį renovacijos etapą, ant stogo įsirengti saulės kolektorius panoro tik vienas – V. Kudirkos g. 3-iasis namas.
Šią idėją dar svarsto Vilties g. 47-asis namas. Devynaukščio, buvusio bendrabučio, gyventojai pareiškė norintys įdarbinti ne tik saulę. Jie pageidautų įrengti ir geoterminį šildymą, kad ištisus metus nebūtų priklausomi nuo šilumos tiekėjos „Panevėžio energijos“.
Gyventojų didelius užmojus kol kas stabdo tokių naujovių kaina. Renovacija įrengiant ir saulės baterijas, ir geoterminį šildymą devynaukščiui atsieitų 3 mln. Lt.
Gresia mokestis ir taupiesiems
Augantį daugiabučių norą ieškoti alternatyvos centralizuotam šildymui Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas vertina atsargiai.
Jo teigimu, apšiltinus namą ir sureguliavus vidaus šildymo sistemą būtų gerokai mažesnėmis sąnaudomis pasiektas didesnis ekonominis efektas.
Maža to, jo nuomone, daugėjant besišildančiųjų alternatyviais energijos šaltiniais neišvengiamai tektų pereiti prie dvinarės šilumos kainos.
„Kompleksinį šildymą įsirengę namai centralizuotai tiekiama šiluma naudosis ne visą laiką, vadinasi, nuolatines tiekėjo sąnaudas turės dengti kiti vartotojai. Tai būtų neteisinga, ir išeitis vienų sąskaita nenuskriausti kitų – dvinarė šilumos kaina“, – mano V. Stasiūnas.
Jo teigimu, daugiabutyje šilumos suvartojimą sumažinti net 25 proc. įmanoma ir be alternatyvių energijos šaltinių, tik automatizavus šilumos punktą ir subalansavus vidaus šilumos sistemą, butuose prie radiatorių įrengus termoreguliatorius ir nuotolinę duomenų nuskaitymo sistemą. Anot V. Stasiūno, tokia renovacija nereikalauja didelių sąnaudų, bet duoda solidų ekonominį efektą.
„Jei žmonės turi pinigų, gali ir saulės kolektorius statyti, ir geoterminį šildymą rengti. Bet ir Lietuva žadėjo atominę pasistatyti, suskystintųjų dujų terminalą, skalūninių dujų išgauti, bet pamatė, kad viskas vienu metu – ne jos kišenei. Pirmiausia namus reikia apšiltinti, vidaus šildymo sistemas sureguliuoti, o tada ir apie kolektorius galima galvoti“, – tvirtina V. Stasiūnas.
Inga Kontrimavičiūtė
