Tuose pačiuose forumuose, kuriuose galima nusipirkti pavogtą „Citybee“ vartotojų informaciją, randame pranešimą apie pardavinėjamus URM duomenis, laiškus ir dokumentus. Pardavėjas, pasivadinęs „Bakililar“ slapyvardžiu, giriasi: „Šis archyvas yra branduolinė bomba. Susirašinėjime yra daug slaptų dalykų. Kvailiai iš URM susirašinėdami atskleidė visas Jungtinių Amerikos Valstijų paslaptis prieš Europą.“
Programišius detalizuoja: „Čia yra ministro, jo pavaduotojų, pagrindinių departamentų vadovų, ambasadorių G-7 šalyse ir NATO, įvairių atstovų tarptautinėse organizacijose paštų failai. Dokumentai pažymėti žymomis „slapta“, „labai slapta“ ir „dar labiau slapta“.
Programišius nepatingėjo išvardyti ir susirašinėjimų temų. Esą laiškuose informacija susijusi su slaptomis derybomis tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir kitų šalių prezidentų. Pokalbiai apie Rusiją, Vokietiją ir „Nord Stream 2.“, apie karą su Baltarusija, Amerikos ir Kinijos santykius, minimas ir sąmokslas Donaldo Trumpo naudai prieš Joe Bideną.
Lietuvos institucijos tyli ir nepatvirtina, ar būtent šie internete platinami duomenys susiję su kibernetine ataka, kurią pripažino patyrusi URM ir prezidentas Gitanas Nausėda. URM atsitvėrė tylos siena.
Valstybės saugumo departamento (VSD0 vadovas Darius Jauniškis teigia: „Vienareikšmiškai vertino kaip labai didelę grėsmę ir labai didelę galimybę. Kibernetinės atakos ir kibernetinė erdvė yra labai pažeidžiamas dalykas, kibernetinės atakos yra labai, labai galimos“.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tvirtina: „Į visus pavogtus duomenis reikia žiūrėti pakankamai kritiškai, nes suprantate – bet kokie pavogti duomenys gali būti infiltruoti ir netikroms žinutėms, falsifikuotais dokumentais ir panašiai. Dėl to valstybei reputacija gali būti padaryta, jeigu mes neįjungsime kritinio mąstymo ir viską priimsim už gryną pinigą.“
Duomenų pardavinėtojas internete išvardija ir pavogtų pašto dėžučių duomenų savininkų vardus, pavardes. Sąraše ir buvusio užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus pavardė, minimas ir Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje ambasadorius Simonas Šatūnas.
Norintiems įsigyti duomenis, programišius prisega ir porą pavyzdžių. Saugumo patikros dokumentą ir leidimą dirbti su slapta informaciją, kurių autentiškumo kol kas patvirtinti negalima.
„JAV specialistai ir politikai labai gerai įvardija – tai yra žmonės arba hakeriai, susiję su Rusijos specialiosiomis tarnybomis“, – sako A. Anušauskas.
ESET Lietuva vadovas Tomas Parnauskas sako: „Įsibrauti į tam tikros, labai tikslinės organizacijos vidinį tinką, pereiti per visas apsaugos sistemas ir visa kita reikalauja profesionalumo. O profesionalūs IT specialistai, patys žinote, nepigūs darbuotojai. Reikia ir kompetencijų, ir specializacijos. Kas galėtų finansuoti, galbūt Kinijos, galbūt yra kitų šalių.“
Duomenų savininkas privačiose žinutėse už duomenis prašo 10-ies bitkoinų, tai yra beveik 380 tūkstančių eurų.
