Jį paskelbę Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai ūkininkę D. M. nuteisė už tai, kad pažeisdama teisės aktų nustatytas specialiąsias elgesio saugumo taisykles, dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui.
Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, kaltinamajai skyrė 4 metų laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą atidėjo 2 metų laikotarpiui, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Taip pat teismas nusprendė iš dalies tenkinti keturių nukentėjusiųjų civilinius ieškinius tenkinti ir jų naudai priteisti 53 tūkst. eurų neturtinės žalos ir 2,7 tūkst. eurų turtinės žalos atlyginimą, rašoma teismo pranešime.
Pasak jo, ūkininkė buvo kaltinama tuo, kad laikydama galvijus elgėsi neatsargiai.
Ji privalėjo užtikrinti, kad laikomi gyvūnai vieni neišeitų už žemės, kurioje laikomi, ribų, nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui.
Tačiau dar 2023 m. lapkričio 16 d., apie 13.00 val., per nutrauktą elektrinį piemenį iš ganyklos, esančios Klaipėdos r., jai priklausantis jautis, atbėgo į kaimyno namų valdą ir jį užpuolė. Vežamas į ligoninę nukentėjusysis mirė greitosios pagalbos automobilyje.
Kaltinamoji teisme savo kaltės nepripažino ir teigė, kad ji ūkininkauja virš 40 metų ir tinkamai užtikrino apsaugą. Ji nežino, kas ištraukė elektrinį piemenį, gal avys, o gal kiti žvėrys.
Esą kuoliukai buvo išversti, bet elektrinis piemuo veikė. Elektrinis piemuo buvo įjungtas į dėžės rozetę, kuri yra nutolusi nuo fermos. Ji kiekvieną dieną elektrinio piemens neapžiūrėdavo. Ji pati įrengė elektrinį piemenį.
Bylos duomenimis, pati ferma jai nepriklauso, ji tik turi žemės. Buvo ištraukti 3 kuoliukai, kurie buvo arčiau žuvusiojo namo. Jos gyvuliai, t. y. 10 telyčių ir buliukas buvo palaidi, nes jų negalima laikyti pririštų. Elektrinis piemuo nebuvo nutrauktas, jis veikė.
Teismas konstatavo, kad kaltinamoji, būdama gyvulių laikytoja, turėjo pareigą užtikrinti, kad jos laikomi gyvūnai, šiuo atveju veršiukai, nekeltų grėsmės žmonių gyvybei ir kad jos laikomi veršiukai vieni neišeitų už žemės valdos teritorijos, kurioje jie yra laikomi.
Teismas šioje byloje atsižvelgė į tai, kad kaltinamoji prieš 3 mėnesius iki tragiško įvykio, buvo bausta administracine tvarka už tai, kad neužtikrino, kad jai priklausančios karvės neišeitų iš teritorijos, dėl to joms išėjus, – apgadino svetimą turtą, todėl nėra pagrindo spęsti, kad ji negalėjo numatyti galinčių kilti pavojingų padarinių.
Teismas konstatavo, kad kaltinamosios veika buvo kaimyno mirties priežastis ir tai yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys, ir šie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui.
