Gyventojai, laikantys šunis ir kates, kol kas mokesčių už juos nemokės, nors toks mokestis buvo numatytas nuo 2016-ųjų. Seimas nepritarė įstatymo pataisoms ir grąžino jas tobulinti.
Kaimo šunys gali loti į valias – jų šeimininkams kol kas nereikės mokėti už augintinius.
„Žmonės ir laiko šunis, kad saugiai gyventų. Apmokestinimas yra nesąmonė. Šuo laikomas, kad saugotų mūsų turtą, be to praneša, jeigu būnu darže, kad žmogus ateina į kiemą – juk šuo suloja“, – kalbėjo LRT TV Naujienų tarnybos kalbinta moteriškė.
Kaimo gyventojų kiemuose dažniausiai laksto ne po vieną šunį ar katę. Panevėžio rajone vienkiemyje gyvenanti moteris sako nė už ką nesutiktų už juos mokėti.
„Eikit eikit, nebešnekėkit, man pensijos bus maža – 4 šunys“, – numojo ranka moteris.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką rinkliavas už gyvūnus gali nustatyti savivaldybės, tačiau šios tikina nepajėgios suskaičiuoti, kiek augintinių laiko gyventojai. Panevėžyje šuns ar katės registracijos mokestis metams – 30 litų, pakartotinis perregistravimas po metų kainuoja penkis.Vis dėlto apie 100 tūkst. gyventojų turinčiame mieste pernai užregistruoti tik trys kačiukai ir beveik du šimtai šunų.
„Palyginus, tai yra mažai. Vykdydami savo patikrinimus matome mieste daugiau vedžiojamų gyvūnėlių. Čia atsakomybę turėtų labiau prisiimti ir patys gyvūnų savininkai. Juk eiti į kiekvieną daugiabutį, į butą, belstis ir klausti, ar yra laikomas gyvūnas, be galo sudėtinga“, – kalbėjo Panevėžio savivaldybės Viešosios tvarkos ir kontrolės skyriaus vyr. specialistė Rosita Baltutytė.
„Įstatymo pakeitimas suteiktų teisę bendrijų pirmininkams registruoti daugiabučiuose laikomus gyvūnus, t. y. šunį ar katę, savivalda juos galėtų apmokestinti ir tokiu būdu sukaupti lėšų benamių gyvūnų priežiūrai“, – dėstė Panevėžio savivaldybės tarybos Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto pirmininkas Alfonsas Petrauskas.
įstatymo pataisos dėl visuotinio augintinių apmokestinimo mieste ir kaime atmestos ir dėlto, kad neįmanoma suregistruoti benamių šunų ir kačių, ypač kaime. Siūloma įstatyme įtvirtinti nuostatą, kad savivaldybės pareiga būtų rinkti mokesčius, tačiau esą toks įstatymas yra per ankstyvas.
„O kaip atvejis, kai mieste gyvenantis žmogus turi privataus namo kieme gyvūną? Įstatyme būtent ir parašyta, kad jis skirtas šunų ir kačių gėrovei. Kokią gerovę savivaldybė užtikrins tam šunų savininkui, kuris gyvena privačiame name, susirgus šuniui jis kviečia veterinarą, ekskrementus renka pats? Tokie žmonės klausia, už ką reikia mokėti. Jei tai – solidarumo mokestis, reikia tą įvardyti, t.y. kad šį solidarumo mokestį jie moka, kad išgelbėtų tuos „bešeimininkius“ gyvūnus“, – samprotavo Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė Danutė Bekintienė.
Parlamentarės teigimu, jei būtų apsispręsta dėl visuotinio naminių gyvūnų apmokestinimo, esą tai galėtų būti solidarumo mokestis, už kurį visuomeninės organizacijos prižiūrėtų ir globotų benamius šunis ir kates.
Zinaida PAŠKEVIČIŪTĖ, Tomas KAVALIAUSKAS
