Lietuvos banko Priežiūros tarnyba inspektuodama vartojimo kredito davėjų ir tarpusavio skolinimo platformos operatorius, tikrina, kaip jie laikosi įstatymo nustatyto ribojimo, kokią pinigų sumą turi susimokėti skolininkas. Kitaip tariant, ar taikoma tinkamo dydžio netesybų suma.
Lietuvos bankas informavo apie naujausią tokį atvejį – už Vartojimo kredito įstatymo pažeidimą skyrė UAB „mogo LT“ 1 552 Eur baudą. Įmonė ją jau sumokėjo.
Informuojama, kad UAB „mogo LT“ pavėluotų įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikė 0,05 proc. dydžio netesybas ir reikalavo, kad jis padengtų priminimo apie skolą laiškų siuntimo išlaidas – apie 120 Eur.
Viską numato įstatymai
Lietuvos banko Kredito ir mokėjimo paslaugų priežiūros skyriaus vyresnioji specialistė Rasa Stalilionienė komentuoja, kad pagal įstatymą, tokie mokesčiai yra negalimi.
„Pagal Vartojimo kredito įstatymą, vartotojui pavėlavus sumokėti įmokas, jo ribojama įstatymo nustatytu netesybų dydžiu (0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną). Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Į šią atskirai neįrodinėtiną sumą turi būti įskaičiuojami visi vartojimo kredito davėjo patiriami nuostoliai, susiję su vartojimo kredito sutartyje nustatytos vartojimo kredito gavėjo prievolės laiku mokėti kredito įmokas nevykdymu. Tai ir priminimo apie skolą laiškų siuntimo išlaidos, ir skolų išieškojimo bendrovėms mokami mokesčiai, ir pan.
Taigi vartojimo kredito davėjas neturi teisės taikyti jokių kitų papildomų skolos išieškojimo, administravimo, pranešimo apie įsiskolinimą ir panašių mokesčių, nesvarbu, ar išieškojimą vykdo pats vartojimo kredito davėjas, ar yra pasitelkiami tretieji asmenys“, – sako R. Stalilionienė.
Toks įstatymo nuostatų išaiškinimas pateiktas dar 2013 m. vasarį priimtoje ir viešai paskelbtoje Lietuvos banko Priežiūros tarnybos pozicijoje „Dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatų, susijusių su vartojimo kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų nevykdymo laiku, taikymo“.
Pasak R. Stalilionienės, ten papildomai pažymima, kad net ir tuo atveju, jeigu vartojimo kredito davėjas pasiskolinusiojo skolos išieškojimą vykdo ne pats, o pasitelkdamas trečiuosius asmenis, netesyboms vis tiek yra taikomas 0,05 proc. dydis, ir jokie papildomi šį dydį viršijantys skolos išieškojimo, pranešimo apie įsiskolinimą ar kiti mokesčiai vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.
„Tais atvejais, kai netesybos arba kompensacinės palūkanos nepadengia vartojimo kredito davėjo faktiškai patirtų nuostolių dėl vartojimo kredito gavėjo vėlavimo atsiskaityti pagal vartojimo kredito sutartį, kredito davėjui išlieka teisė iš tokio skolininko reikalauti neatlygintų nuostolių dalies. Tačiau tokiu atveju nuostolius, kiek jų nepadengia netesybos arba kompensacinės palūkanos, siekiantis išsiieškoti vartojimo kredito davėjas gali kreiptis į teismą, pareikšdamas atskirą reikalavimą atlyginti nuostolius ir juos įrodyti“, – prideda Lietuvos banko Kredito ir mokėjimo paslaugų priežiūros skyriaus vyresnioji specialistė.
Lietuvos bankas informuoja, kad po planinių patikrinimų už atitinkamus įstatymo pažeidimus 2014–2016 metais Priežiūros tarnyba nubaudė 3 vartojimo kredito davėjus.
Minėtu laikotarpiu Priežiūros tarnyba taip pat išnagrinėjo 2 pareiškėjų skundus dėl galimai netinkamo netesybų taikymo ir vienu atveju, nustačiusi pažeidimą, skyrė piniginę baudą.
Naujienų portalas bandė susisiekti su UAB „mogo LT“, tačiau atsakymų į papildomus klausimus nesulaukė.
