Po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (AT) nurodė nugriauti UAB "Sabonio klubas ir partneriai" Preiloje pastatytą botelį, bendrovė greičiausiai prašys atnaujinti bylą. O jei pastatai vis dėlto būtų nugriauti, verslininkai kreiptųsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą ir iš valstybės pareikalautų milijoninių sumų.
AT galutinę ir neskundžiamą sprendimą priėmė balandžio 28 d. Teismas konstatavo, kad statant botelį buvo pažeistas viešasis interesas, vyko neteisėtas teritorinis detalusis planavimas, o jo pagrindu atliktos statybos sukėlė grėsmę išskirtinės teritorijos išlikimui ir jos išsaugojimui būsimoms kartoms.
Tuoj po tokio verdikto vieni plojo rankomis, teigdami, kad Lietuva - teisinė valstybė, kurioje negalima daryti, ko nori. Kiti aikčiojo, kad toks sprendimas yra nesuprantamas, nes statybos buvo suderintos su visomis įmanomomis institucijomis, gauti visi leidimai, o griauti gražius statinius apskritai esą nelogiška.
Formaliai UAB "Sabonio klubas ir partneriai" nugriauti neteisėtai pastatytus statinius turi per 6 mėn. nuo teismo sprendimo.
Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėja Lilija Misiulienė teigė, kad statytojams nesiėmus griovimo veiksmų, tai būtų daroma valstybės lėšomis.
"Būtų skelbiamas griovimo darbų konkursas, išrenkamas rangovas. Vėliau išlaidos būtų išskaičiuojamos iš statytojo", - sakė ji.
Nesuprato išvedžiojimų
UAB "Sabonio klubas ir partneriai" advokatas Gintaras Černiauskas "Vakarų ekspresui" sakė, kad, pasitarus su verslininkais, nutarta prašyti atnaujinti bylos nagrinėjimą.
"Bendrovės atstovams teks ir į banką važiuoti, tartis, nes po AT sprendimo įmonė atsidūrė labai sudėtingoje situacijoje. Norint toliau ieškoti teisybės, teks bendrovę restruktūrizuoti, kitaip gresia bankrotas. O kreiptis į AT dėl proceso atnaujinimo pagrindo yra", - sakė advokatas.
Jo įsitikinimu, dėl nepalankaus sprendimo verslininkams Teismas esą buvo paveiktas.
"Turėjo būti vadovaujamasi teisine logika. Gintis tokioje byloje prieš neapčiuopiamus dalykus yra neįmanoma. Ką reiškia pažeistas viešasis interesas? Baiminamasi dėl UNESCO objekto ateities? Kad ateinančioms kartoms nepavyks išsaugoti? Kaip gintis, juk tai - grožiniai išvedžiojimai, o ne teisiniai dalykai. Jei jau taip, - kur mokslininkų, UNESCO atstovų išvados, tyrimai?" - stebėjosi G. Černiauskas.
Jis informavo, kad botelio statyba kainavo 27 mln. Lt, įrengta 15 butų. Tik du pirkėjai nutarė palaukti AT sprendimo, o kitiems grąžinti avansai, nėra jokių galiojančių sutarčių dėl nuosavybės.
Paklaustas, ar bendrovė ketina pati griauti pastatus, advokatas to negalėjo pasakyti, nes įmonė restruktūrizuojama, todėl neturi lėšų.
"Man tik įdomu, kam naudinga buvo sukelti tą chaosą ir teisinį precedentą. Niekas neįrodė, kad nors vienas leidimas gautas neteisėtai. Valstybė leido statyti, bendrovė statė, o po kurio laiko nuspręsta, kad viskas - neteisėta, ir atsakomybė permesta ant statytojų pečių", - sakė teisininkas.
Jis patikino, kad nugriovus statinius, neabejotinai būtų kreiptasi į Žmogaus Teisių Teismą ir iš valstybės būtų pareikalauta milijoninių sumų, kurias, verslininkų sėkmės atveju, turėtų sumokėti visi mokesčių mokėtojai.
Žaibai - R. Baškytei
Visoje šioje painioje ir didelio atgarsio visuomenėje sulaukusioje istorijoje figūruoja vienas asmuo - Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktorė Rūta Baškytė, kuri šiuo metu atostogauja.
"Koks Baškytės vaidmuo? Niekas negali atsakyti. Netgi pats AT rėmėsi jos, didžiosios "specialistės", išvedžiojimais", - pridūrė G. Černiauskas.
Savo nuomonę apie Preilos botelio statybų trilerį turi ir buvęs Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasias prokuroras Stanislovas Stulpinas.
"Visos statybos Kuršių nerijoje vyko žinant R. Baškytei ir viskas buvo su ja suderinta. Ji pati sakė netiesą Konstituciniam Teismui, kuris pripažino Kuršių nerijos nacionalinio parko generalinį planą galiojančiu. O AT rėmėsi šiuo Teismu. Baškytė aiškino, kad su generaliniu planu buvo galima susipažinti visiems, nors tai - netiesa. Nacionalinis parkas, aplinkosaugininkai kreipėsi į VSTT dėl to plano nors vieno egzemplioriaus, tačiau negavo", - dėstė buvęs prokuroras.
Tai patvirtina ir jo saugomi susirašinėjimo dokumentai.
Išties dėl R. Baškytės veiksmų prirašyta aibė skundų, net dėl galimos nusikalstamos veikos.
Įdomu ir tai, kad Preilos botelis neva negalėjo būti pastatytas pagal generalinį planą, nors pati R. Baškytė 2002-aisiais rašė ką kita.
"Projektas turi būti įgyvendintas pagal Neringos savivaldybės patvirtintą 2001 m. liepos 27 d. projektavimo sąlygų sąvadą ir vadovaujantis patvirtintais detaliojo plano sprendiniais", - rašė ji apie jokias schemas neužsimindama.
Prezidento įtaka?
S. Stulpino įsitikinimu, Konstitucinis Teismas (KT) esą nebūtų priėmęs tokio sprendimo, koks yra dabar dėl generalinio plano, jei nebūtų aiškinta, kad su šiuo dokumentu galėjo susipažinti visi.
"Dabar šalys turėtų kreiptis į AT, kad šis atnaujintų bylą, sustabdytų jos nagrinėjimą ir kreiptųsi į KT su prašymu priimti naują nutarimą, kuris viską į vietas sustatytų. Tai liestų visas statybas, kurios vyko pagal suderintus detaliuosius planus. Juk ir pati Baškytė aiškino, kad reikia remtis detaliaisiais planais ir statybų sąlygų sąvadais. Nes jei nieko nebus daroma, į teismą bus paduota pati valstybė", - prognozavo jis.
Buvusio prokuroro manymu, bylą pralaimėti esą būtų daug šansų, o tai mokesčių mokėtojams kainuotų dešimtis milijonų litų.
"Absurdas, kokioje valstybėje gyvename. Viskas buvo gerai, Baškytė pasirašinėjo pati dokumentus. Vėliau atvyko į Kuršių neriją prezidentas Valdas Adamkus, pasakė, kad nelegalius statinius reikia griauti buldozeriais, ir prasidėjo teismai, į kuriuos kreipėsi VSTT. Institucija, kuri pati derino planus, o vėliau išsigynė ir ėmė teigti, kad jie prieštarauja generaliniam planui. Patys sau ėmė prieštarauti", - karštai kalbėjo S. Stulpinas.
