Seimo nariai spjovė į visiems žinomą tiesą, jog žmogaus gyvybė neįkainojama. Parlamentarai suskaičiavo, kad avarijoje artimojo netekusių tėvų ar vaikų skausmas vertas tūkstančio eurų, rašo „Klaipėda“.
Už vaiką – po tūkstantį
Visą Lietuvą sukrėtusi tragedija, kai Aleksandrijoje policininkas Saulius Paulikas avarijoje pražudė tris dešimtmečius berniukus, netrukus gali persikelti į teismą.
Teigiama, kad užmuštų dešimtmečių berniukų tėvai avarijos kaltininkui jau rengia ir civilinį ieškinį.
Neoficialiomis žiniomis, sūnų netekusios šeimos iš avarijos kaltininko reikalaus po milijoną litų atlyginti neturtinę žalą – kompensuoti patirtą netekties skausmą.
Tačiau realybė kitokia. Jei teismas ir priteistų prašomą sumą, gali būti, kad žuvusių berniukų tėvai gaus po šiek tiek daugiau nei tūkstantį litų neturtinės žalos.
Už tai vienintelių sūnų netekusios šeimos galės būti dėkingos Seimui.
Parlamentarai šiais metais pakeitė įstatymą, reglamentuojantį, kokias išmokas draudimo kompanijos, kuriose buvo apsidraudę avarijų kaltininkai, turi atlyginti nukentėjusiems.
Seimo nariai nusprendė, kad draudimo kompanijos privalo atlyginti iki 100 tūkst. eurų turtinės žalos ir iki 500 tūkst. eurų žalos asmeniui.
Toje pusės milijono eurų sumoje yra numatytas ir tūkstantis eurų atlyginti neturtinę žalą.
Kitaip tariant, jei teismas iš avarijos kaltininko nukentėjusiems žmonėms ar žuvusiųjų artimiesiems priteistų mokėti kelis šimtus tūkstančių litų, draudimo kompanija kompensuotų tik tūkstantį eurų. Maža to, ta suma skirta vienam eismo įvykiui.
Todėl jei avarijoje žuvo trys berniukai, tūkstantis eurų bus padalinta trims šeimoms.
Višta – brangesnė
Žinoma, neturtinę žalą, kuri viršytų tūkstantį eurų, atlyginti privalėtų avarijos kaltininkas.
Tačiau jei jis neturi turto, yra bedarbis, tuomet kaltininkas gali jaustis skolingu visą gyvenimą. Panašu, kad taip gali atsitikti ir S.Paulikui, kurį ketinama atleisti iš darbo. Tokiu atveju trijų sūnų netekusios Aleksandrijos šeimos tik papildys žmonių, iki šiol nesulaukusių iš avarijos kaltininkų teismo priteistos neturtinės žalos, sąrašą.
Skaičiuojama, kad tokių žmonių Lietuvoje yra 36 tūkst.
„Lietuvos vežėjai ne kartą stebėjosi, kad Lenkijoje suvažinėję vištą jie paukščio šeimininkui turi sumokėti daugiau, nei užsieniečiai avarijoje Lietuvoje atėmę gyvybę žmogui. Ar tai normalu? Lenkijos pareigūnai avariją sukėlusio užsieniečio nepaleidžia tol, kol negauna įrodymų, kad jis turės užtektinai pinigų ar turto atlyginti nukentėjusiems padarytą žalą.
Lietuvoje sukurta visa sistema, kad tik avarijos kaltininkas galėtų išsisukti nuo žalos atlyginimo“, – piktinosi Nacionalinės pagalbos nukentėjusiems autoįvykiuose asociacijos valdybos pirmininkas Algirdas Poškus.
Kaltininkas tapo elgeta
Prieš kelerius metus Kaune vos ant kojų pastovintis policininkas automobiliu perėjoje sužalojo du vienuoliktokus. Mergina žuvo vietoje, o vaikinas tapo invalidu.
Jaunuolių tėvai iš avarijos kaltininko prisiteisė po 100 tūkst. litų neturtinės žalos. Tačiau tų pinigų jie negavo iki šiol.
Priežastis paprasta – susikompromitavęs pareigūnas buvo atleistas iš darbo. Kol vyko ikiteisminis tyrimas, kurio terminai nėra apibrėžti, policininkas sugebėjo turėtą turtą perrašyti artimiesiems. Įstatymai to daryti nedraudžia.
Todėl galiausiai, kai atėjo laikas atlyginti žuvusių jaunuolių tėvams už skaudžius išgyvenimus, pareigūnas oficialiai nebeturėjo nė cento. Jis ir nesistengia įsidarbinti, nes dalį atlyginimo nuskaičiuotų antstoliai.
Verkė visa teismo salė
Teismų praktika, kuria remiantis avarijose nukentėjusiems žmonėms ar jų artimiesiems priteisiama neturtinė žala, kol kas tik formuojasi.
Tačiau pamažu tampa aišku, kad priteista neturtinė žala siekia nuo 7 tūkst. iki 20 tūkst. litų. Iš kur kas skaudesnių avarijų, kuriose žūsta žmonės, kaltininkų prisiteisiama ir po kelis šimtus tūkstančių litų.
Suvokdami, kad kone visą priteistą sumą turės atlyginti ne draudikai, o avarijos kaltininkai, teismai dažnai ieško galimybių priteisti kuo mažiau pinigų. „Žiauru buvo stebėti, kaip Pakruojo teismo teisėja mažamečių vaikų, kurie avarijoje neteko savo mamos, klausė, ar jie ją prisimena. Kai tas klausimas buvo užduotas trejų metukų mergytei, verkė ne tik ji, bet ir visa teismo salė“, – prisiminė A.Poškus. Teisėja tokiais klausimais esą stengėsi įrodyti, kad vaikai mamos net neprisimena, todėl jie neišgyveno netekties skausmo ir jiems nebūtina atlyginti neturtinę žalą.
Padaugėtų skurdžių
„Tas tūkstantis eurų neturtinės žalos, kurią turi atlyginti draudikai, išties yra ašaros. Juolab kad skaičiuojama, jog žmogaus gyvybė verta 1,3 milijono eurų“, – teigė Transporto priemonių draudikų biuro Žalų administravimo departamento direktorius Rimantas Kleinauskas.
Tačiau jis taip pat tikino, kad neriboti neturtinės žalos sumų negalima. Direktoriaus teigimu, norėdami dirbti pelningai, draudikai neišvengiamai pakeltų draudimo įmokas. Todėl Lietuvoje atsirastų dar daugiau skurdžių, nesugebančių susimokėti padidėjusių įmokų.
„Žinoma, kai kuriose užsienio šalyse neturtinės žalos dydžiai yra neribojami. Tačiau negalime žiūrėti į užsienį, nes reikia pripažinti, kad mūsų ir jų pragyvenimo lygis skiriasi“, – įsitikinęs R.Kleinauskas.
Dvelkia korupcija
Seimui, priiminėjančiam tik draudimo kompanijoms palankų įstatymą, buvo pateikta informacija, kad jis prieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams. Taip pat būta įtarimų, kad toks įstatymas prasilenkia su Konstitucija ir prieštarauja Civiliniam kodeksui.
Nepritarti neturtinės žalos ribojimui siūlė ir nacionalinė vežėjų asociacija „Linava“.
Tačiau visi argumentai parlamentarams buvo nė motais. Jie už tokį įstatymą balsavo kone vienbalsiai.
„Gaunu ypač daug laiškų, kuriuose prašoma patarimo, kaip iš avarijų kaltininkų išsireikalauti priteistą neturtinę žalą.
Jei ji būtų neribojama, pinigus turėtų išmokėti draudimo kompanijos. Dabar, deja, taip nėra. Tokį įstatymą korupciniu gal ir nevadinčiau, tačiau galima ieškoti, kam jis naudingas. Viena aišku, kad jis nėra parankus nei avarijose nukentėjusiems žmonėms, nei privalomuoju draudimu apsidraudusiems vairuotojams“, – teigė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas. Jis nepritarė neturtinės žalos ribojimui.
Klaidos nepripažins
Paklaustas, ar yra išeitis, J.Sabatauskas teigė, kad vienintelė galimybė – bandyti pakeisti įstatymą.
Tačiau tai galima daryti tik kitų metų pradžioje, nes pataisos priimtos vos prieš pusmetį.
Be to, vargu ar galima tikėtis, jog tos pačios kadencijos Seimas pripažintų savo klaidą ir balsuotų už tai, kad draudimo kompanijos turėtų atlyginti visą priteistą neturtinę žalą, o ne tik tūkstantį eurų.
Įstatymo pataisos nepaguostų ir tų 36 tūkst. žmonių, kurie iš avarijos kaltininkų nesulaukia priteistų pinigų, nes teisės aktas atgaline data negalioja.
Virginija Spurytė
