Sveiki dantys yra vienas iš ypač svarbių gerą sveikatą lemiančių veiksnių. Tačiau Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) specialistų paskutinių dešimties metų epidemiologiniai tyrimai parodė, kad daugiau negu 90 proc. kai kurių amžiaus grupių vaikų (7-15 metų) dantys yra pažeisti ėduonies ir karieso. Tai byloja apie nepakankamus burnos higienos įgūdžius ir žinias.
Gydytojai odontologai Rasa Račienė ir Vytautas Tamošiūnas savo straipsnyje „Skubi odontologinė pagalba ikimokyklinio amžiaus vaikams“ teigia, kad vieno danties gydymas nuo vaikystės iki senatvės, plombų keitimas, dantų šaknų (endodontinis) gydymas, danties traukimas, protezavimas daugiau kaip 50 kartų brangesnis, negu danties profilaktika ir jo sveiko išlaikymas.
O štai knygoje „Burnos higiena“ patariama, kad išdygus pirmajam dantukui reikėtų pradėti naudoti dantų pastą. Dar anksčiau kūdikį galima pratinti prie pastos skonio: užtepus mažą kiekį dantų pastos ant marlės, švelniai valyti dantenas. Tačiau, ar daug tėvų tai daro?
Taip pat įsidėmėtina tai, kad vaikams pastą ant šepetėlio turi užtepti tėvai. Negalima šios svarbios užduoties palikti mažyliui. Pastos kiekis turi būti toks kaip vaiko mažojo pirščiuko nagas. Vaikams iki 3 metų amžiaus patariama naudoti pastas, neturinčias fluoro, o nuo 3 metų – turinčias mažai fluoro.
Dabar būsimi atsakingi tėvai turėtų atidžiai įsidėmėti visus patarimus, kad po to nebūtų per vėlu. Didesniam vaikui ar paaugliui kur kas sunkiau išaiškinti, kodėl jis turi keisti savo burnos higienos įpročius. Kam tai daryti, jei iki šiol nereikėjo? Taigi, nuo ko pradėti?
Vaikų burnos higienos įpročių formavimas
Kaip padėti vaikui įgyti tinkamus dantų priežiūros įgūdžius Balsas.lt skaitytojams patarė odontologijos klinikos „Pilėnė“ vadovė Lina Tvarijonavičienė.
− Nuo kokio amžiaus reikėtų pradėti pratinti vaiką prie reguliarios burnos higienos? Kokiais būdais tai daryti?
− Ankstyva vaikystė, o tiksliau − pieninų dantų dygimo pradžia – tai laikas, kada reikia pradėti rūpintis vaikų burnos higiena. Vos tik atsiradus pirmiesiems vaiko dantukams, jų valymui po pusryčių ir vakarais naudojama švari audeklo skiautė. Be to, reikia vengti saldžių gėrimų ar arbatėlių vartojimo ir stengtis atpratinti nuo naktinio vaiko maitinimo mamos pienu. Cukraus kiekis kasdieniame maitinimosi racione turi būti gerai paskaičiuotas, o dar didesnį neigiamą poveikį turi dažnai pasikartojantys užkandžiavimai. Jų dažnumo ribojimas yra svarbus dėl nuolatinės rūgštinės terpės, ardančios dantis, palaikymo burnoje. Šiuo atveju, kelių saldainių suvalgymas ir dantų išsivalymas yra geresnė alternatyva nei kelių saldainių valgymas atskirai, t. y. darant pertraukas. Apskritai, vaikai nuo mažens privalo būti pratinami prie dantų valymo, o už tai yra atsakingi tėvai. Maždaug nuo 6-7 metų vaikas gali pradėti valytis dantis pats, nes maždaug tuo laikotarpiu vaikas jau išmoksta rašyti ir jo rankų judesiai tampa pakankamai koordinuoti. Žinoma, valytis dantis pačiam galima pratintis ir nuo anksčiau, tačiau jų valymą turi pabaigti tėvai,− perspėjo odontologė.
− Apskritai, kalbant apie vaikų burnos higieną, tenka susidurti su daugybe vienokių ar kitokių liaudyje sklandančių patarimų, kurie kartais labai nustebina. Tačiau asmeniškai įsimintiniausias teiginys buvo: „Nieko tokio, pieniniai dantys vis tiek iškris“, kurį ne kartą yra tekę matyti įvairiose mamų diskusijose internete. Ką galėtumėte pasakyti apie šio teiginio teisingumą?
− Kol vaikui atsiranda nuolatiniai dantys, iki to laiko auga pieniniai. Todėl dažnai galima išgirsti tokią nuomonę, kad pieninių dantų gydymas yra visai nereikalingas, nes bet kokiu atveju šie dantys iškris. Tokia nuomone remtis nėra gerai, kadangi negydomi dantys tampa infekcijų ir skausmo, o vėliau ir nuolatinių dantų užuomazgų pažeidimo priežastimi. Pažeisti ir negydomi dantys taip pat trikdo vaiko mitybą, lemia elgesio pasikeitimus bei prastą estetinę išvaizdą. Netekus pieninių dantų anksčiau laiko, didėja netaisyklingo sukandimo atsiradimo tikimybė. Taip nutinka dėl to, kad vietą nuolatiniam dančiui palaiko pieninis dantis, o per ankstyvas jo netekimas sąlygoja kreivo naujo danties išdygimą. Vadinasi, pieninių dantų gydymas yra toks pats svarbus kaip ir nuolatinių dantukų priežiūra,− teigė L. Tvarijonavičienė.
− Kada privalomas pirmasis apsilankymas pas odontologą?
− Pirmą kartą apsilankyti verta jau maždaug sulaukus 1-2 metukų. Vizito metu, gydytojas supažindina su odontologijos kabinetu, kad vėliau neatsirastų baimė sėstis į odontologo kėdę. Taip pat tėvai gauna patarimų, kaip reikia taisyklingai atliekamas vaiko dantų valymas ir pati priežiūra. Vaikas pas gydytoją turi ateiti nuteiktas teigiamai, jis turi suprasti, kad gydytojas nori jam tik padėti, o ne sukelti skausmą ar už ką nors nubausti. Vizitas pas dantų gydytoją gali būti ne tik ne baisus, bet ir linksmas. Vaikas gaus pažaisti, viską pačiupinėti, gydytoja paaiškins kaip reikia rūpintis ir prižiūrėti savo dantukus, − pasakojo klinikos direktorė.
− Kaip padėti vaikui nebijoti apsilankymo pas dantų gydytoją?
Jokiu būdu negalima vaiko gąsdinti dantų gydytoju, apsilankymus pas jį traktuoti kaip bausmę ar vaikui girdint kalbėti, kaip „baisu” pas dantų gydytojus ar kaip patys bijote. Venkite frazių „Nebijok“, „Nebus baisu“. Vaikui, kuris dar neturi jokios odontologinės patirties, tokie žodžiai sukelia nerimą: „Gal manęs laukia kažkas baisaus? Jei nereikia bijoti, vadinasi yra ko bijoti?“ Venkite vaikui nesuprantamų, bauginančių žodžių: gręžti dantis, adata, kraujas, leisti vaistus. Negąsdinkite vaiko „Jei valgysi daug saldainių, skaudės dantis“, „Jei nevalysi dantų, eisim pas daktarę – pamatysi kas tau bus“. Taip pat nereikia žadėti nebūtų dalykų „Gydytojas tau nieko nedarys, tik pažiūrės“, „Parodysi dantuką ir eisim namo“. Paaiškinkite vaikui, kodėl atsiranda skylutės ir kad jas reikia gydyti paprastais žodžiais – kad iš dantuko reikia pašalinti įsibrovėlius ėduoniukus ir užklijuoti dantuką. Jei nežinote kaip paaiškinti, pasakykite, kad gydytojas viską parodys ir papasakos.Veskite vaiką pas odontologą pavalgiusį, išsimiegojusį, kol jis nėra irzlus, pavargęs.
Bendradarbiaukite su gydytoju – ne tik vaikas, bet ir tėvai turi klausyti odontologo nurodymų, − patarė odontologė.
− Kaip teisingai išrinkti vaikui dantų šepetuką?
− Dantų šepetėlio pasirinkimas yra svarbus visais amžiaus tarpsniais, o ypač vaikystėje, kada viskas dar tik pradeda formuotis. Maždaug 1-1,5 metų vaiko dantų valymui patartinas minkšto dantų šepetėlio naudojimas. Tik sulaukus 2 metų amžiaus į dantų valymo procesą galima įtraukti ir vaikišką dantų pastą. Tik reikia nepamiršti, kad jos kiekis vienam valymui turi būti labai mažas, t. y. ne didesnis nei vaiko mažojo piršto nagas. Tyrimų duomenimis, toks nedidelis pastos kiekis nedaro neigiamo poveikio net ją netyčia nurijus, − teigė odontologijos klinikos vadovė Lina Tvarijonavičienė.
Kokios dažniausios dantų bėdos kamuoja vaikus?
Odontologė L.Tvarijonavičienė jau patarė skaičiuoti cukraus kiekį gėrimuose ir suvalgomame maiste. Kūdikiams, kurie dažnai girdomi saldžiais gėrimais, yra didžiulė tikimybė „pasigauti“ vadinamąjį „buteliuko ėduonį“. Tad pats geriausias patarimas šiuo atveju – saldžius gėrimus kuo dažniau pakeisti paprastu vandeniu. Tačiau derėtų atkreipti dėmesį, kiek su geriamuoju vandeniu vaikas gauna fluoro, nes per didelis fluoro kiekis organizme gali iššaukti fluorozę. Dantų fluorozė – tai biogeocheminės kilmės liga, kai dėl ilgalaikio fluoro veikimo padidintomis dozėmis yra pakenkiami danties audiniai, jų formavimosi ir vystymosi metu. Ji pasireiškia baltomis ar tamsiomis dėmėmis ant dantų emalio, jo nutrupėjimu, dantų skausmu ir pan. Dantų fluorozę gali paskatinti ne tik ilgalaikis geriamo vandens su padidintu fluoro kiekiu vartojimas, bet ir tai, jei dantų formavimosi metu vaikas dažnai serga, viduriuoja, nenaudoja pieno produktų, papildomai geria daug arbatos, valgo žuvies. Taip pat ši liga gali atsirasti ir vaikams, kurie pradėjo valyti dantis su daug fluoro turinčia pasta ir nemokėjo jos išspjauti ir išskalauti burnos. Tad dar kartą pasitvirtina tai, kad norint išsaugoti sveikus vaikų dantis taip pat svarbu tinkamai subalansuoti jų mitybą. Na, ir žinoma, stebėti, kad skani dantų pasta nepapildytų mitybos raciono.
Dar viena problema, su kuria susiduria mažylių tėvai – per anksti prarasti pieniniai dantukai. Tai gali įvykti dėl tam tikrų odontologinių ligų, tačiau galima ir paprasčiausia trauma. Taigi, per anksti atsisveikinus su pieniniu dantuku svarbu nenumoti į tai ranka. Vaikų nuolatiniai dantys pieninius keičia tam tikra tvarka, tad jos sutrikdymas ilgainiui gali baigtis netaisyklingu dantų dygimu. Šiai bėdai kelią užkirsti galima specialiais vietos užlaikymo aparatais. Svarbiausia – apsilankykite pas odontologą, kuris patars, ką konkrečiu atveju geriausia daryti.
Na, ir daugelis galbūt jau yra girdėję, tačiau priminimas niekam nepakenks – savo atžalų nuolatinius dantis galima apsaugoti silantais. Dantų kramtomajame paviršiuje yra daug gilesnių ar seklesnių vagelių. Jei vagelės gilios, jas sunku išvalyti. Tuomet padidėja dantų gedimo rizika net dantims nespėjus galutiniai išdygti. Taigi galima dantis aplieti specialia medžiaga, kuri užpildys giliąsias vageles ir apsaugos nuolatinius dantis nuo gedimų.
Įsidėmėtina tai, kad tėvai, turintys mokyklinio amžiaus vaikų nuo 6 iki 14 metų ir norintys savo atžaloms dantis padengti silantais, gali šią paslaugą gauti nemokamai. Šios procedūros išlaidos yra kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Valstybinės ligonių kasos praėjusių metų rugsėjį pranešė, kad 2013 m. vaikų dantų dengimui silantais numatyta išleisti 1,9 mln. litų, tačiau iki rugsėjo buvo panaudota tik 671 tūkst. litų. Per pirmąjį 2013 metų pusmetį silantais padengti daugiau kaip 24 tūkst. vaikų dantys.
Taigi, vaikų dantukų priežiūra yra itin reikšmingas ir atsakingas procesas tiek Jums, tiek patiems vaikams. Su Jūsų pagalba suformuoti burnos higienos įgūdžiai išliks visą gyvenimą. Padėkime savo vaikams sutaupyti ateityje ir tinkamai juos mokykime rūpintis savo dantimis.
Gintarė Kaminskienė
