Penkis žmones nužudę nepakaltinami bepročiai susitiks ne kalėjime, o psichiatrinės ligoninės pasivaikščiojimų sodelyje. Jiems teismai paskirs priverstinį gydymą.
Šiaulių apygardos teismui perduoti trijų kraugerių, nužudžiusių 5 žmones, ikiteisminiai tyrimai. Tačiau nė vienas nebus teisiamas, prokuroras nė vienam nepareikalaus ilgametės bausmės, nė vienas iš šių žmogžudžių nekalės nė dienos. Nes jie visi trys ekspertų pripažinti nesuvokiančiais ką darė, todėl – nepakaltinamais bepročiais. Ką gi, belieka juos nuteisti viešumo teismu, „paskirti nominacijas“ už žiaurumą, skandalingumą ir beprasmiškumą.
Motina nujautė nelaimę...
Jei iš tikro būtų skiriamos nominacijos už žiaurumą, pirmą vietą tikrai gautų Ventos miestelio (Akmenės raj.) gyventojas Romualdas Miknys (45 m.), kuris šaltakraujiškai atėmė gyvybę net trims pažįstamiems žmonėms.
Aplinkiniai buvo seniai pastebėję, kad R. Mikniui – ne visi namie. Šis augalotas, stiprus vyras niekada nedirbo, buvo nevedęs, net sulaukęs 44 metų dar gyveno Ventos miestelyje pas motiną Oną Jankauskienę (67 m.), su kuria siejo bendras pomėgis išgerti.
Bėda, kad po išgertuvių R. Mikniui pakrikdavo psichika. Pasiėmęs peilį, paniuręs lyg vilkas jis pėdindavo po miestelį, visiems iš eilės grasindamas ir nusišnekėdamas. Tai kalbėdavo užsiundęs samdomus žudikus, tai grasindavo susidoroti su kažkokia mafija, o kartais bravūriškai rodydavo, kaip peiliu geriausia papjauti žmogų. Kas žinojo, kad R. Miknys gydytas psichiatrijos ligoninėje, į jį nekreipė dėmesio.
Tačiau pernai sausio 26-ąją, per pilnatį, R. Miknys pagaliau nuo kalbų perėjo prie darbų. Į kišenę įsibrukęs lenktinį peilį, jis nudrožė pas Ventoje prie bažnyčios gyvenusį motinos draugą ir nuolatinį svečią 60 metų Viktorą Raubutą. Nežinia, ko supyko ant motinos gerbėjo, bet išsitraukęs peilį R. Miknys V. Raubutą vienu smūgiu nudūrė. Tada, užrakinęs jo buto duris, nepastebėtas tyliai paspruko.
Nužudytasis buvo rastas tik vasario 11-ąją, todėl žudikas pasijuto nebaudžiamas. Vasario 12-ąją jis su motina užėjo pas tame pačiame name gyvenančius kaimynus Eugenijų ir Stanislavą Sidabrus, keturiese surengė nedideles išgertuves. Išgėręs R. Miknys ir vėl tapo piktas, todėl, nujausdama nelaimę, motina paprašė kaimynų leisti pernakvoti pas juos. Čia žmonės sugulė neužsirakinę buto, kuriame nėra ką vogti, durų. Tai žinodamas R. Miknys po vidurnakčio tyliai įsėlino su peiliu, praėjo pro svetainėje miegančius Sidabrus ir galiniame kambaryje taip dūrė miegančiai motinai į krūtinę, kad nelaimingoji mirė nė neprabudusi.
Kitą rytą, kol dar nebuvo žinoma, kas nužudė O. Jankauskienę, pas R. Miknį atėjo ventiškė Kristina Lechavičienė (62 m.). Nesuprasi, ar ji buvo Onos draugė, ar R. Miknio sugyventinė, nes, nors 18 metų vyresnė, nevengdavo pernakvoti jo lovoje. Kai K. Lechavičienė paklausė, ar tik ne jis bus nužudęs savo motiną, R. Miknys, nežinia iš baimės ar pykčio, suvarė peilį jai į krūtinę. Paklaikusi iš skaumo moteriškė nubėgo iki gretimo namo laiptinės, dar spėjo pasakyti, kas įvykę, bet po tų žodžių susmuko ir mirė.
Riešutai – gintis nuo ananakių
Suimamas R. Miknys policininkus irgi puolė peiliu, priešinosi lyg liūtas. Tačiau komisariate siaubūno agresyvumą pakeitė apatija. Čia žudikui galutinai pasimaišė, jis ėmė kliedėti nesąmones, pavyzdžiui, visus tikinti, kad jo motina – gyva ir sveika.
Skandalingiausio bepročio žudiko vardą reiktų suteikti Vytautui Pečiuliui (24 m.), kuris savo tėvą, garsų gydytoją Povilą Pečiulį (59 m.), ne tik nužudė, bet supjaustęs gabalais išmėtė po visą rajoną, o pats pabėgo į užsienį.
2008-ųjų spalio 13-ąją Šiaulių apskrities ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikos Ginekologijos skyriaus vedėjas P. Pečiulis nepasirodė darbe, neatsiliepė ir bendradarbiams skambinant į mobilųjį telefoną.
Gydytojo namuką Šiauliuose apžiūrėję policijos ekspertai specialia technika nustatė, kad kambariuose buvo pritaškyta daug kraujo, bet jis kruopščiai išplautas. Neliko abejonių, jog įvyko tragedija.
Kadangi gydytojas grėsmingų priešų neturėjo, buvo pradėta ieškoti jo sūnaus Vytauto.
Baigęs prestižinę didmiesčio vidurinę, tėvo finansuojamas vaikinas buvo išvykęs studijuoti informatikos į Londoną, tačiau gana greitai mokslus turėjo mesti, nes ėmė reikštis šizofrenija. Užėjus proto užtemimui, Vytautas imdavo kliedėti, panikuoti, karštai melstis. Kartą jis draugams internetu išsiuntinėjo perspėjimo laiškus, ragino ruoštis pasaulio pabaigai. Pasaulį, girdi, puolantys iš kosmoso atskridę kažkokie ananakiai, o nuo jų poveikio esą galima apsisaugoti... valgant riešutus.
2008-ųjų spalį P. Pečiulis pagaliau sužinojo, kad sūnus jam meluoja – mokslams duodamus pinigus paima, bet į Londoną mokytis nebevažiuoja ir nuo tėvo tai slepia. P. Pečiulis pasikvietė sūnų griežtai pasikalbėti...
Vėliau tardomas Vytautas pasakojo, esą per kivirčą su tėvu jo siela atsiskyrusi nuo kūno. Esą sielai stebint ir negalint valdyti kūno, jis puolęs P. Pečiulį peiliu ir dūręs į kaklą...
Nežinia, vis dar ligos apimtas, ar bijodamas policijos, Vytautas nutarė tėvo kūną supjaustyti, kad būtų lengviau išvežti iš namo. Kai išaiškėjo, kad tai padaryti virtuviniu peiliu – sunku, nuskubėjęs į artimiausią prekybos centrą žudikas nusipirko elektrinį peilį mėsai.
Ruošėsi pasaulio pabaigai
Sudėjęs tėvo kūno gabalus į polietileno maišus, žudikas juos nuvežęs išmėtė skirtingose miško vietose Šiaulių rajone. Po to tėvo automobilį BMW 530 nuvairavęs paliko Kaune degalinėje, o pats grįžęs į Šiaulius susikrovė maisto, miegmaišį, kuprinę ir išsiruošė į Ispanijos kalnus. Ten tikėjosi perlaukti esą netrukus prasidėsiančią pasaulio pabaigą. Tačiau kažkodėl nukakęs tik į Rygą, iš jos paskambino atsisveikinti su Londone ginekologe dirbančia seserimi Lina Pečiulyte-Drąsutavičiene (29 m.). Išgirdusi, kad brolis kliedi, kažką nerišliai vapa apie tėvą ištikusią kažkokią nelaimę, medikė metė darbą, atskrido į Rygą, susitiko su broliu, įtikino pasiduoti policijai ir palydėjo iki Joniškio policijos komisariato.
Lapkričio 20-ąją P. Pečiulis buvo palaidotas gimtinėje Ylakiuose (Skuodo raj.). Iš laidotuvių važiuodama į Vilniaus oro uostą, L. Pečiulytė-Drąsutavičienė pakliuvo į automobilio avariją ir tragiškai žuvo.
Suimtam V. Pečiuliui liga paūmėjo. Jis tapo apatiškas, ėmė dar daugiau kliedėti ir iki šiol yra intensyviai gydomas.
Artimieji nepastebėjo ligos
Iš nepakaltinamųjų trijulės tikrai beprasmiškiausiai pasielgė 41 metų šiaulietis Arūnas Baravičius – už motinos pasakytą pastabą papjovė brolio naujagimę dukrelę.
Šiauliuose, Architektų gatvėje, viename bute su motina ir brolio Audriaus Nekrašiaus šeima gyvenęs A. Baravičius senokai neturėjo darbo. Jis išgėrinėjo, o girtas garsėjo ūmiu būdu, priekabių ieškojimu. Artimieji manė, kad tai sunkus Arūno charakteris, nors iš tikro jau buvo prasidėjusi psichikos liga.
Pernai rugsėjo 2-ąją namie išgėręs kažkokio „šamarkliako“ A. Baravičius ėmė kibti prie brolio, kam šis rūko balkone. Po to nudrožė į virtuvę, kur tuo metu jo motina ant rankų sūpavo anūkę.
Užteko, kad motina kažką jam pasakė... A. Baravičius čiupo du virtuvinius peilius ir ėmė ją kapoti...
Kai atbėgęs Audrius sutramdė kraugerį, motina gulėjo paplūdusi krauju, o pusės metų mažylė buvo kone sukapota gabalais. Kol raudanti mergaitės motina kūdikį vežė į ligoninę, mažylė mirė.
Į ligoninę paguldyta viena smarkiai subadyta I. Nekrašienė. Audriui Nekrašiui užteko perdurtą ranką sutvarstyti.
Atvykę policijos pareigūnai jau nurimusį ir už galvos susiėmusį žudiką sulaikė nesipriešinantį. Suimtas žudikas ėmė visai nusišnekėti ir po ekspertizės pripažintas nepakaltinamu.
Tik faktai:
Pernai Lietuvoje maždaug 170 nusikaltėlių buvo pripažinti nepakaltinamais.
Lietuvoje visi nepakaltinamieji gydomi ir stebimi Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Joje yra 4 skyriai: griežto, sustiprinto ir du bendro stebėjimo sveikatos priežiūros skyriai.
Žmogžudystę ar kitą labai sunkų nusikaltimą padaręs psichikos ligonis paprastai uždaromas į griežto stebėjimo skyrių. Gydytojų komisija kas pusę metų sprendžia, ar ligonis sveiksta, ir gali perkelti į lengvesnio režimo skyrių.
Nepakaltinamų nusikaltėlių gydymas – labai individualus. Yra tokių, kurie pasveiksta ir paleisti į laisvę nebekelia aplinkiniams problemų, yra tokių, kurie visą gyvenimą praleidžia ligoninės palatoje, kurios durys ir langai neturi rankenų.
Sigitas Stasaitis
