Nors elektros energijos gamybos kaina sumažėjo, energetikos įmonės, neturėdamos laiko skaityti įstatymų, skuba priversti eilinius vartotojus mokėti daugiau. Tai jie privalės daryti norėdami nusipirkti nacionalinį energetinį saugumą.
Lietuvos elektros energetikos asociacijos (LEEA) prezidentas Vladas Paškevičius tvirtino, kad elektros energijos kainos turi kilti. „Galiu tvirtai pasakyti, kad kainų augimas yra logiškai pagrįstas, - kalbėjo V.Paškevičius. - Kainos auga visose energetikos tiekimo technologijose, pirmiausia - gamyboje“.
Mažėja paklausa
V.Paškevičius „Respublikai“ teigė, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) jau pritarė gamybos kainų padidinimui. „Likusią kainos dalį sudaro perdavimo ir skirstymo sritys. Gamybos kainos kėlimas tikrai yra pagrįstas, nes ankstesnės kainos nepadengė 2008 metų sąnaudų“, - konstatavo LEEA prezidentas.
Pašnekovas kaip pavyzdį pateikė Elektrėnus, kurie yra vienas iš pagrindinių elektros energijos gamintojų. Pasak V.Paškevičiaus, šio miesto šiluminė elektrinė dirbo nuostolingai. „Jų prašymas kitais metais pakelti kainas leistų jiems kompensuoti patirtus nuostolius“, - sakė energetikos specialistas.
Šių metų elektros energijos paskirstymo kainos kilo dėl įrengimo sąnaudų. LEEA prezidento tvirtinimu, visus metus brango laidai, elektrotechnikos įrenginiai. V.Paškevičius tvirtino, kad Lietuvoje pamažu mažėja elektros energijos poreikis, todėl energetikos įmonėms darosi vis sunkiau išsilaikyti esamomis kainomis. „Reikia atsižvelgti ir į tai, kad mažės energetikos įmonių pajamos, nes jau už lapkričio ir gruodžio mėnesius elektros energijos suvartojimas, palyginti su 2007 metais, sumažėjo 5 proc., - akcentavo specialistas. - O atsiskaityti su gamybos įmonėmis juk reikės. Jos už kurą taip pat turi mokėti“.
Galimybė atsijungti nuo Rusijos
LEEA prezidentas priminė Lietuvos strateginius objektus, kurie yra įtraukti į nacionalinę energetikos strategijos programą - tai jungtys su Švedija ir Lenkija. „Jau seniai buvo kalbama, kad reikia kaupti lėšas. Tai nėra komerciniai projektai. Tai struktūriniai projektai, kurie reikalingi valstybės energetiniam saugumui užtikrinti“, - kalbėjo V.Paškevičius.
Saugumo padidinimas, pasak V.Paškevičiaus, kainuoja nemažus pinigus. Pašnekovas išreiškė skeptišką savo požiūrį į siūlymus pinigus skolintis iš bankų ir vėliau priversti eilinį vartotoją mokėti palūkanas. „Jeigu norime padėti bankams gyventi, galime nedidinti tarifų ir laukti dienos, kai reikės labai didelių investicijų, - dėstė V.Paškevičius. - Banko palūkanas anksčiau ar vėliau vis vien turės mokėti vartotojas. Nesakau, kad viską reikia dabar sukaupti, bet tam tikra diferencijuota dalis turi būti savo kapitalo“.
LEEA prezidentas nesiryžo vertinti situacijos ir neprognozavo, kaip seksis įgyvendinti projektus kartu su Lenkija ir Švedija. „Dar neaišku, kada pasiskirstys pinigai šiems projektams, bet reikia tam ruoštis. Lenkijos-Lietuvos projektas kainuoja 237 mln. eurų, o Švedijos projektas siekia apie 600 mln. eurų, priklausomai nuo būsimo kabelio galingumo, - skaičiavo V.Paškevičius. - 50 proc. šių išlaidų turės dengti Lietuvos vartotojai“.
V.Paškevičiaus manymu, už bemaž 400 mln. eurų Lietuvos vartotojai nusipirks neįkainojamą prekę - nacionalinį energetinį saugumą. „Taip pat tai padės integruotis į Vakarų energetinius tinklus bei leis atsijungti nuo sinchroninio darbo su Rusija“, - tvirtino LEEA prezidentas.
Viskas gali sugriūti
Tuo tarpu Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros sistemų katedros docentas Anzelmas Bačauskas mano, kad kuo elektros energijos kaina yra didesnė, tuo geresnė yra jos kokybė. „Ar už prastą prekę nori kas nors brangiau mokėti? - klausė A.Bačauskas. - Juk kainos nekyla daug, palyginti su kitomis kainomis, pavyzdžiui, duonos, pieno, viešojo transporto bilietų“.
Pagrindine problema KTU docentas įvardijo išvystyto ūkio paveldėjimą iš tarybinių laikų. „Ilgą laiką jo neatnaujinome, permainų ir investicijų buvo labai mažai, - apgailestavo elektros sistemų specialistas. - Atnaujinti reikia lėšų. O jei jo dabar neremontuosime, vėliau viskas gali tiesiog sugriūti. Kai negausime elektros, sutiksime mokėti ir labai daug, kad tik jos būtų“.
Specialisto teigimu, kadangi Ignalinos atominė elektrinė ruošiama uždaryti, reikia tam parengti kitas elektrines. „Elektros kaina, deginant dujas, bus daug didesnė. Tam reikia nusiteikti, - perspėjo A.Bačauskas. - Šiuo metu skirstomieji, perdavimo tinklai yra pasiskaičiavę, kad gresia milžiniški nuostoliai, jei kanos nebus padidintos, o paskolų su didelėmis palūkanomis iš bankų imti nenori“.
A.Bačausko teigimu, bėdoti reikia ne dėl to, kad elektra brangsta, o dėl to, kad mažai uždirbame. „Normalus žmogus visada moka tiek, kiek reikia, - tvirtino pašnekovas. - Elektros energijos kainos pas mus tikrai nėra didelės“.
Įstatymai nerūpi
VKEKK jau patvirtino mažesnius elektros gamybos tarifus, o galutinę maksimalią kainą vartotojams ketina patvirtinti gruodžio 29-osios posėdyje. Iki šios datos naujų skaičiavimų ji tikėjosi sulaukti iš elektros skirstymo bendrovių.
Patikslinta VKEKK vidutinė elektros gamybos kaina sumažinta nuo 15 centų už kilovatvalandę (ct/kWh) iki 14,3 ct/kWh. Komisija tikisi, kad perskaičiavus tarifus galutinė kaina gyventojams brangs 3 centais už kilovatvalandę (ct/kWh). Energetikai anksčiau pageidavo net 7 centais didesnio tarifo - gyventojams, mokantiems vienu tarifu, elektra būtų brangusi iki 40 centų.
Nustatytos kainos įsigalios nuo 2009 m. sausio 1 d., nors elektros energetikos įstatymas numato, kad skirstomųjų tinklų tarifai įsigalioja praėjus mėnesiui nuo jų paskelbimo.
Pagal įstatymą visą sausio mėnesį turėtų galioti 2008 metų tarifai. Įstatymas taip pat numato, kad maksimali „Lietuvos energijos“ teikiamos perdavimo paslaugos kainos riba turi būti nustatyta ne vėliau kaip likus trims mėnesiams iki metų pradžios.
Mantas STANKEVIČIUS
