Įsibėgėjantis pavasaris kelia nerimą aplinkosaugininkams dėl galimo masinio pernykštės žolės deginimo. Jau išdegė, priešgaisrinių ir gelbėjimo tarnybų duomenimis, beveik tūkstantis hektarų pievų. Jų gesinti gaisrininkai vyko beveik penkis šimtus kartų.
Kad užkirstų kelią nusikalstamam žolės deginimui, aplinkosaugininkai, kaip sakė Aplinkos apsaugos agentūros Avarijų prevencijos ir valdymo skyriaus vedėjas Gediminas Markauskas, kartu su priešgaisrinėmis ir gelbėjimo tarnybomis, policijos, pasienio, savivaldybių pareigūnais visoje šalyje pradėjo itin atidžiai stebėti ir tikrinti atviras teritorijas, siekia išaiškinti padegėjus ir patraukti juos administracinėn atsakomybėn.
Už žolės deginimą pažeidėjams gali būti skiriama iki tūkstančio litų bauda, o pareigūnams - iki 2000 litų. Taip pat jiems gali tekti atlyginti gamtai padarytą žalą, o tam kartais prireikia ne vieno tūkstančio litų. Jeigu žemės savininkai, naudotojai ar valdytojai, pastebėję savo žemėje užsiliepsnojusią žolę, nesiima priešgaisrinės apsaugos priemonių, jiems gali būti skiriama iki 600 litų bauda.
Praėjusiais metais vien aplinkos apsaugos pareigūnai sulaikė 148 padegėjus, jiems buvo skirta 15,2 tūkst. litų administracinių baudų ir teko sumokėti 18,8 tūkst. litų už aplinkai padarytą žalą.
Aplinkosaugininkai registruoja išdegintus žemės ūkio paskirties plotus ir duomenis apie juos teikia Nacionalinei mokėjimo agentūrai, kuri dėl netinkamos ūkininkavimo praktikos gali neskirti išmokų išdegintų žemės plotų savininkams.
