NtGuru žinių centras apklausė didžiausius šalies bankus teikiančius paskolas būstui. Pagal atliktą tyrimą, šiemet būsto paskolos vidurkis Lietuvos bankuose sudaro 210 tūkst. Lt., tai reiškia, kad perkamo buto vertė sudaro apie 250 tūkst. Lt.
NtGuru paskaičiavo, kad už tokią sumą lietuviai pajėgūs nusipirkti vidutiniškai 68 kv.m. butą Vilniaus ir 80 kv.m. butą Kauno miegamuosiuose rajonuose.
SEB, „Swedbank“ ir „DnB NORD“ bankai nurodė, kad šiemet dažniausiai imama paskola - 150 tūkst.Lt, o paskolas būstui įsigyti gyventojai ima vidutiniškai 20 m. laikotarpiui.
„Per pastaruosius keletą metų atpigus būstui ir gyventojams įnešant didesnę sumą pradiniam įnašui vidutinė paskola palyginti su prieš kriziniu laikotarpiu sumažėjo, ji buvo apie 180 tūkst.lt“, - sako Lijana Žmoginaitė, „DnB NORD“ banko Pardavimo valdymo departamento vadovė.
„Danske“ banko Produktų valdymo departamento direktorius Darius Jasinskis sako, kad vidutinė paskolos suma, kurios pageidaujama yra apie 260 tūkst. Lt.
Banko „Snoras“ pardavimų departamento direktorius Deividas Šipaila nurodo, kad būsto paskolų, paimtų 2011 m., dydžio vidurkis – 315 tūkst. Lt.
Daugiau skolinamasi eurais
Didžiąją dalį visų imamų būstui pirkti paskolų vis dar sudaro paskolos eurais. SEB banko prezidento pavaduotojas, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika sako, kad pagrindinė skolinimosi valiuta vis dar išlieka euras, tačiau, sumažėjus vidutinėms tarpbankinėms palūkanų normoms, padaugėjo besiskolinančiųjų litais.
„DnB Nord“ banke taip pat būsto paskolos eurais išlieka populiaresnės ir sudaro apie 80 proc. naujai išduodamų paskolų. „Tačiau pastebime, kad pernai pradėjus mažėti litų palūkanoms, daugiau žmonių skolinasi nacionaline valiuta. Šiemet naujos būsto paskolos litais sudaro apie penktadalį, o pernai šiuo metu šis skaičius neviršijo 10 proc.“, - sako Lijana Žmoginaitė, „DnB NORD“ banko Pardavimo valdymo departamento vadovė.
„Danske“ banke didžioji dalis klientų - daugiau nei 90 proc. taip pat renkasi paskolą eurais.
Tačiau daugiau gyventojų litais skolinasi „Swedbanke“. „Keturi iš penkių klientų būsto paskolas rinkosi šalies nacionaline valiuta - litais. Didžiausia įtaką tam turėjo mūsų banke taikoma kainodara būsto paskoloms, kuri šiuo metu yra palankesnė skolinantis nacionaline valiuta“, - sako Aida Budreikienė, „Swedbank“ skolinimo gyventojams skyriaus vadovė.
Bankas „Snoras“ suteikė taip pat daugiau paskolų litais. 2011 m. I ketv. suteiktos būsto paskolos eurais šiame banke sudarė 30,5 proc. viso būsto paskolų portfelio, o paskolos litais – 69,5 proc.
Paskolos imamos butui pirkti
Apie 78 proc. paskolų sudaro butų pirkimui imamos paskolos, 21,5 proc. - namui, iki 0,5 proc. žemei įsigyti.
„Dideliuose miestuose didžiausioji paskolų dalis imama butams, dažniausiai ekonominės klasės, pirkti. Dažniausiai skolinasi jaunos šeimos pirmajam būstui įsigyti ir aktyvūs vyresnio amžiaus žmonės, kurie paprastai perka naujesnį ar patogesniame rajone esantį būstą. Mažesniuose miestuose dažnai būstas perkamas iš sutaupytų lėšų, o trūkstama suma, paprastai nedidelė dėl žemesnių būsto kainų, finansuojama imant vartojimo paskolą, kuri nors ir brangesnė, tačiau nereikalauja įkeisti turto“,- teigia L. Žmoginaitė, „DnB NORD“ banko Pardavimo valdymo departamento vadovė.
Paskolų būstui skaičius auga
NtGuru apklausoje dalyvavę didžiausi Lietuvos bankai nurodė, kad šiemet išduodamų paskolų būstui įsigyti palyginti su 2010 m. tuo pačiu laikotarpiu padaugėjo kelis kartus ir II šių metų ketvirčiui prognozuoja staigų paskolų rinkos augimą.
Bankai per pirmus šių metų mėnesius suteikė paskolų būstui nuo 50 proc. iki 6,5 karto daugiau nei pernai tuo pačiu metu.
„Per pirmuosius du šių metų mėnesius suteikėme daugiau kaip 350 paskolų būstui įsigyti. Tai yra maždaug du kartus daugiau nei tuo pačiu metu pernai“, - Virginijus Doveika, SEB banko prezidento pavaduotojas, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius.
„Galime teigti, kad gyventojai aktyviau domisi būsto finansavimo galimybėmis ir jomis aktyviau naudojasi. Tam įtakos turi gerėjantys namų ūkių lūkesčiai, ekonomikos augimas ir kiti veiksniai,“ – sako Aida Budreikienė, „Swedbank“ skolinimo gyventojams skyriaus vadovė.
„Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu būsto paskolų išduodama apie 50 proc. daugiau palyginti su tuo pačiu laikotarpiu, tačiau reikėtų pastebėt, kad tokį augimo tempą lemia ne tik padidėjęs gyventojų aktyvumas, bet ir žemesnė praeitų metų palyginamoji bazė“, - sako Lijana Žmoginaitė „DnB NORD“ banko Pardavimo valdymo departamento vadovė.
Daugiausiai išaugusį paskolų būstui skaičių nurodė bankas „Snoras“. Banko pardavimų departamento direktorius Deividas Šipaila sako, kad 2011 m. I ketv. buvo suteikta 6,5 karto daugiau būsto paskolų nei 2010–ųjų I ketvirtį.
Bankai nurodė, kad vidutinis paskolos dydis skiriasi, atsižvelgiant į miestą, kuriame yra finansuojamas būstas.
„Iš tiesų daugiausia būsto paskolų suteikiama didžiųjų šalies miestų gyventojams, o daugiausia finansavimo galimybėmis domisi ir paskolas ima Vilniaus apskrities gyventojai. Pusė per pirmus du mėnesius suteiktų naujų būsto paskolų išduota Vilniaus apskrities gyventojams, toliau iš didžiųjų miestų seka Kaunas ir Klaipėda“, - sako V. Doveika, SEB banko prezidento pavaduotojas.
Kad didelė dalis paskolų būstui atitenka Vilniui, nurodė ir Swedbank. „Vilniaus mieste vidutinė būsto paskolų suma yra didžiausia lyginant su kitais Lietuvos miestais, todėl Vilniaus pardavimų apimtys sudaro apie pusę visų būsto paskolų pardavimų šalyje. Vertinant suteiktų paskolų portfelį vienetais, tai būtų apie vieną trečdalį visų paskolų“, - sako A. Budreikienė, „Swedbank“ skolinimo gyventojams skyriaus vadovė.
Prognozuoja paskolų rinkos augimą
Visi apklausti bankai įžvelgia namų ūkių stabilizavimosi ženklus: bankai nurodo, kad mažėja vėluojančių sumokėti įmokas.
„Pastebime, kad vis mažiau naujų klientų susiduria su mokėjimų sunkumais ir delsia atsiskaityti su banku. Naujų klientų, kurie būsto paskolų įmokas buvo pradelsę daugiau kaip 60 dienų, sumažėjimas yra labai ženklus. Darome išvadą, kad sunkmečio sukelti finansiniai sunkumai daugumai namų ūkių jau yra praeitis“, - sako A. Budreikienė, „Swedbank“ skolinimo gyventojams skyriaus vadovė.
Bankai antram šių metų ketvirčiui prognozuoja paskolų rinkos augimą nuo 10 iki 50 proc., tik „Dankse“ bankas mano, kad po 2010 metais įvykusios Lietuvos NT rinkos stabilizacijos, II šių metų ketvirtyje staigaus augimo dar neišvysime.
„Panašu, kad rinka daugiau mažiau išlaikys dabartinį lygmenį. Tad jei paskolų skaičius ir didės, kažin ar augimas procentais sieks dviženklį skaičių“, - sako „Danske“ banko Produktų valdymo departamento direktorius D. Jasinskis.
