Daiva SAVICKIENĖ
Vyriausybė planuoja apriboti kompensacijas už šildymą ir karštą vandenį tiems, kas atsisakys renovuoti būstą, tačiau ar tai ką nors pakeis?
Vyriausybei prašnekus apie naują daugiabučių renovavimo modelį, susimąstyta, kaip gyventojus priversti tvarkyti savo būstus. Vienas būdų, būsto savininkui atsisakius dalyvauti svarstant ir priimant sprendimą dėl renovacijos, – artimiausią šildymo sezoną kompensaciją už šildymą ir karštą vandenį mažinti 50 procentų, o nuo kito šildymo sezono iš viso nebeteikti trejus metus. Tokį variantą siūlo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Idėjų ne viena Prireikus renovuoti namą neretai susiduriama su tuo, kad gaunantieji šildymo ir karšto vandens kompensacijas prieštarauja tam, nors gauna valstybės paramą. Jei tokių name dauguma, kiti gyventojai, už šildymą mokantys iš savo kišenės, lieka it musę kandę.
Panevėžio miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja Zita Ragėnienė sako, kad ministerijos siūlymas yra viena iš idėjų, kaip paskatinti žmones, remiamus valstybės, dalyvauti renovacijos programoje. Kitas siūlymas buvęs – už tokių butų savininkus balsuoti Savivaldybei. Jos manymu, kažkokių būdų reikėtų imtis. Tiesa, netaikyti visiems, gaunantiems kompensacijas už šildymą ir karštą vandenį, o tik tiems, kurie gauna jas ištisai, ne po mėnesį kitą. Kiek tokių galėtų būti mieste, nežinoma. Skyriaus darbuotojai tokios informacijos nerenka.
„Kad neturėtų tokios pat sprendimo teisės kaip mokantieji patys“, – apie tam tikrus ribojimus kalba Z. Ragėnienė. Jos žiniomis, bendrijų pirmini
nkai dabar labai nedžiūgauja. Ne visi gyventojai, gaunantys kompensacijas, yra prieš renovaciją, tačiau yra ir prieš. Paprastai tai būna tokie, kurie, be to, kad gauna kompensacijas, turi skolų už kitas komunalines paslaugas ar šiaip įskolų.
„Be didelių svarstymų ir paaiškinimų sako ne“, – teigia ji.
Be to, yra tokių, kurie apskritai nesidomi namo reikalais – nevaikšto į susirinkimus. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Vitalijus Žiurlys teigė nežinantis, kokie konkrečiai dokumentai bus priimti ir ar tuomet gyventojai norės renovuoti būstą. „Gal mielu noru visi sutiks“, – svarsto jis.
Iki šiol prieš imantis renovacijos gyventojams didesnio spaudimo nedaryta, bet ir susidomėjimas ja rajone nebuvo didelis. Yra daugiabučių, dalinai susitvarkiusių namus, bet ne tiek daug. Renovuoti pagal naująją tvarką rajono Savivaldybė Aplinkos ministerijai yra pateikusi daugiau nei dešimt daugiabučių. Iš jų du dideli daugiabučiai, o likusieji daugiausia dviaukščiai.
„Gaunantieji socialinę paramą nesuinteresuoti renovuoti. Jie ir taip labai mažai moka – kam tada renovuoti?“ – sako V. Žiurlys. Turėtų būti pirmi už Kazimieras Ilginis, daugiabučio Tulpių gatvėje bendrijos pirmininkas, teigė dar nežinantis apie tokią Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlomą tvarką.
„Renovavo namą, ir nebeaktualu. Nėra mums arti kūno, reikėtų pagalvoti“, – apie naująją tvarką sakė jis.
K. Ilginio manymu, dabar „žmonės inertiški, šiltai gyvena, gauna puikią kompensaciją“. Tačiau pirmiausia būtent jie turėtų būti suinteresuoti atnaujinti namus – už viską sumokės valstybė, o gyvens keliais laipsniais šiltesnėje ir gerokai gražesnėje aplinkoje – 20–22 laipsniai šilumos butuose geriau nei 17–18. Pakyla ir paties buto vertė.
„Mokėti nieko nereikės, o gyvens šiltai. Pirmiausia turėtų būti už“, – sako K. Ilginis.Tokiame pačiame daugiabutyje, stovinčiame netoliese, tik nerenovuotame, už šildymą mokama 70–75 procentais brangiau ir gyvenama keliais laipsniais šalčiau.
K. Ilginiui ir juokinga, ir graudu, kai dauguma žmonių tokie abejingi. Pirmininkas pasakoja, kad žmonės dažnai klausia, kada ši renovacija atsipirks, tačiau ji jau atsipirko – namas renovuotas. K. Ilginį stebina tokie klausimai. Pasak jo, pirkdami grožio ar kitas prekes žmonės niekada neklausia ir negalvoja, kada tai atsipirks. Ne vienas teigia nenorintis renovacijos, nes jo amžiui esą to nebereikia – „kiek čia begyvensiu, bus gerai ir taip“. Pasak K. Ilginio, namas ir po jų niekur nedings, jame gyvena ir gyvens kiti žmonės.
„Visi – ar socialiai remtini, ar ne – turi pradėti galvoti kitaip – niekas neatneš ant rankų šilumos, jei pats nesistengsi“, – nuomonę išsakė bendrijos pirmininkas. Siūlo panašiai kaip pas lenkus Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis sako, kad tokios ministerijos siūlomos pataisos jokios naudos neduos. Jei name gaunančiųjų kompensacijas mažuma, lemiamas balsas dėl renovacijos būna kitų gyventojų. Jei name yra dauguma gaunančiųjų kompensacijas ir jie lemia, kad daugiabutis nemodernizuojamas, – jie, pasak J. Antanaičio, taip pat nenukentės. Tiesiog bendrija priima sprendimą nemodernizuoti daugiabučio. Yra ir daugiau panašių atvejų.
Tad, prezidento manymu, tai daugiau politinis sprendimas, neskatinantis renovuoti. Lenkijoje daryta kiek kitaip. Ten buvo panaikintos visos kompensacijos visiems asmenims, ir žmonės pradėjo mąstyti, kaip taupyti. J. Antanaičio teigimu, tiems, kurie neišgali susimokėti, valstybė turėtų išlaikyti pragyvenimo lygį ir atkurti jį per pašalpą ar paramą, bet ne per kompensaciją. Respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai nuo spalio 1 dienos taip pat siūlo naikinti visas kompensacijas už šildymą, karštą ir šaltą vandenį. Taip pat naikinti 9 procentų PVM. Pasak J. Antanaičio, jis nenaudingas nei gaunantiesiems mažas pajamas, nei vidutines. Labiausiai naudingas turtingiesiems, kurie turi labai didelius gyvenamuosius plotus, nors ir gali patys susimokėti.
Jo manymu, baisu ir tai, kad žmogus atrodo socialiai remtinas, o vėliau paaiškėja, kad toks nėra – tik neteisėtai naudojasi parama.
