Sunku būtų rasti panašaus pobūdžio pakeitimus, kurie neštų dar didesni alogiškos visumos krūvį. Tas 1 proc. buvo eilinė nesąmonė visomis prasmėmis - ir savo forma ir turiniu. Ne ką geresnis ir naujas...Dabartinis Seimo siūlymas, manau, turėtų būti prezidentės atmestas... dėl to, kad jis vėl nevykęs... Žinau, kad bet kokio mokesčio siūlymas visuomenės bus pasmerktas ir vis tik, siūlau prisiminti kai ką.

RETRO 2008m.

Nekilnojamo turto mokestis nėra nei geriausias, nei blogiausias. Visi respublikoje surenkami mokesčiai yra skirti tam, kad būtų vykdomos įvairios socialinės ir kitokios programos. Visiškai suprantama, kad jų skaičius ir dydis nėra tas malonus faktorius, kuriuo visuomenė turi labai džiaugtis. Atrodytų, kad ko mokesčiai bus mažesni, tuo geriau gyvensime. Tačiau nereikia pamiršti apie socialinių poreikių gausą, kuri yra, kaip įprasta apmokama iš valstybės biudžeto. Nekilnojamas turtas yra ne tik pastatai, bet ir žemė. Numatomas mokestis iki 0, 5 (tada 2009m. toks buvo siūlomas) procento yra aiškiai per didelis. Kai valdžia supranta, kad persistengė, tai pradedamos kurti įvairios įvairiems subjektams lengvatos. Ir vėl gaunasi sumaištis, kuri nuo laisvos rinkos savokos būna toli. Prieš metus minėjau, kad net ir 0, 1 proc. mokestis per metus siektų gerokai virš milijardo litų. Prisipažinsiu, kad tiksliai suskaičiuoti - labai sunku. Gal net neįmanoma. Netgi dokumentacijos ir lentelių paruošimas nėra paprastas. Kadastro duomenų tikslinimai - taip pat. Tik kylant ekonomikai ir pragyvenimo lygiui jis galėtų būti palaipsniui, jokiu būdu ne drąstiškai pakeliamas. Bet koks didesnis mokestis verstų ieškoti būdų, kaip jį diferencijuoti pagal turtines grupes ir taip būtų sukeltas dar didesnis sąmyšis. Tada ir mokesčio įvedimas pradėtų kelti rimtų abejonių. Pradžioje psichologiškai kai kam gali būti nelengva, tačiau matomai teks tai įvesti.

Bandžiau vienoj kitoj šalyje aiškintis , kodėl jis reikalingas? Apart žinomų priežasčių, buvo paaiškinta, kad valstybė gina ir saugo asmenų turtą, todėl už tai jiems reikia susimokėti. Gal galimas ir toks keistokas motyvas. Nemanau, kad jis vienintelis. Valstybės galimybės disponuoti didesniais finansais gali turėti ir kitokių įvairių privalumų. Ypač tada, jei teisėsauga dirbtų nepriekaištingai.Tapdami ne tik Lietuvos, bet ir Europos sąjungos piliečiais, patys priėmėme tokį apsisprendimą. ES vienijimasis pagal sutartus pagrindus yra ekonomiškai ir politiškai naudingas visoms šalims narėms. Manau, kad labiausiai toms, kurios tik neseniai iš okupacinio režimo išsivadavo. Turiu galvoje jau du režimus - sovietinį ir jugoslaviškąjį. Taip, Europos sąjunga yra tam tikras mūsų ekonomikos prievaizdas, stebintis, kad mes kiaura valtimi per jūra nesumanytumėm plaukti. Kai įsigalios paskutinė sutartis (Airijai balsavus "už" ar ir be jos), ryšiai gali tapti dar glaudesni. Jei norime, kad ne tik prekės ir paslaugos būtų europinėmis kainomis Lietuvoje, bet ir uždarbiai, turime sugebėti tinkamai integruotis. Be to, ne tik NATO yra saugumo skydas. Europos sąjunga taip pat turi nemažai ekonominių svertų, galinčių daug kuo pagelbėti sunkiai besiveržiantiems iš Maskvos ekonominio - energetinio tinklo.

POST SCRIPTUM: Ir šiandien pasilieku prie ankstesnės nuomonės. Visuotinis nekilnojamo turto mokestis privalėtų nesiekti 0,1 procento, o socialiai remiamos grupės bei pensininkai turėtų būti nuo jo atleisti arba turėtų lengvatų. Kai Lietuva labiau subręs ekonomiškai, tas mokestis gali pakilti gal net iki 0,2 procentų ar net dar daugiau. Tikslinga būtų, jei toks mokestis būtų paliekamas savivaldybių biudžetams.