Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miškų kontrolės skyriaus vyr. specialistė Mažena Osinska sako, kad einame tinkama kryptimi ir deginami žolės plotai kasmet vis mažėja. Vis dėlto, žolės degintojų negąsdina nei tokiais veiksmais daroma žala, nei gręsiančios bausmės – pavasarį dega didžiuliai sausos žolės plotai.
Žolės deginimas prasideda atėjus pavasariui, kuomet nutirpsta sniegas ir orai ima šilti, išdžiūsta žolė. M. Osinskos teigimu, savaitgaliais žolės deginimo ir dėl to kilusių gaisrų atvejų padaugėja. Jau fiksuojami ir pirmieji nusižengimai.
„Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos duomenimis, praeitą savaitę, kovo 14-20 dienomis jau buvo gauti 3 pranešimai dėl žolės deginimo, 45 pranešimai dėl atliekų deginimo“, – statistiką atskleidžia M. Osinska.
Žolės deginimo daroma žala
Praeitą savaitę vykdomų reidų Vilniaus ir Trakų rajonuose metu, fiksuotas išdegintas 200 arų plotas. Tiesa, yra ir šviesioji pusė – pamažu žolės deginimo atsisakoma. Nuo 2020 metų pradžios iki 2021 metų pabaigos gaisrų, kurių pagrindinė priežastis yra žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas sumažėjo apie 34 proc.
Vis dar neišvengiamai pavasarį padaugėja gaisrų dėl neatsakingo augalinių atliekų deginimo, tačiau prieš imantis tokio būdo tvarkyti pernykštę žolę, specialistė pataria apgalvoti, ar tai daryti verta.
„Deginant žolę, daroma žala aplinkai. Visų pirma, yra pažeidžiamas viršutinis humuso sluoksnis. Apskaičiuota, kad vienkartinis išdeginimas dirvos derlingumą sumažina 5-8 proc.
Taip pat deginimo metu žūsta augalai, jų sėklos, sudygusių sėklų daigai, pradedančių kaltis vertingų augalų ūgliai, taip pat įvairūs vabzdžiai, driežai, ežiai, zuikiai, perintys paukščiai, jų jaunikliai ir perimvietės“, – gamtai daromą žalą pabrėžė Vilniaus miškų kontrolės skyriaus vyr. specialistė.
Degant pernykštei žolei, kenkiate ne tik pievose gyvenantiems organizmams, tačiau ir patys sau. Retas susimąsto, kad deginimo metu išsiskiriančios kietosios dalelės tiesiogiai veikia sveikatą.
„Sugalvojus deginti žolę, kyla grėsmė ne tik aplinkai, bet ir žmogaus sveikatai – labai svarbu pabrėžti, kad deganti sausa pievos paklotė išskiria toksiškas dujas, įvairias sveikatai kenksmingas daleles, kurios tiesiogiai kenkia sveikatai“, – įspėja M. Osinska.
Kenčia ir sveikata, ir turtas
Gamta – žmogui nesuvaldoma jėga, o sausose pievose įsiplieskus ugniai ir esant palankioms oro sąlygoms, liepsna išplinta žaibiškai. Dėl šios priežasties kenčia ir žmonių turtas:
„Deginant žolę neretai užsidega sodybos, ūkiniai pastatai. Labai svarbu pabrėžti, kad esant sausam ir vėjuotam orui, užtenka vos kelių akimirkų ir liepsna gali sparčiai išplisti didelėje teritorijoje, o ją suvaldyti tampa sudėtinga. Todėl prašome visų gyventojų būti atsakingais, nedeginti pernykštės žolės, tausoti ne tik gamtą, bet ir saugoti save, savo turtą.“
Vilniaus miškų kontrolės skyriaus vyr. specialistė pabrėžia, kad žolės deginimas yra ir viena dažniausių miškų gaisrų priežasčių – ugnis neretai persimeta į miškus, dega paklostė, pakritos, kerpės, samanos, žolinė danga, pomiškis. Taip pat apdega medžių žievė ir šaknys. Kad to pavyktų išvengti, laikykitės miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklių:
„Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad gaisrams kilti palankiu metu, tai yra pavasarį, miške ištirpus sniegui, iki rudenį prasidedant lietingiems orams, miško žemėje yra draudžiama naudotis atvira ugnimi, tai yra, deginti šiukšles, žvakes, leisti dangaus žibintus, naudoti vienkartines kepsnines, mėtyti neužgesintus degtukus, nuorūkas ir kitus daiktus, kurie gali sukelti gaisrą.“
Miške laužavietės turi būti įrengiamos specialiose aikštelėse, esančiose ne arčiau kaip 5 metrai nuo medžių kamienų ir yra apsuptos 0,5 metro pločio mineralizuota juosta. Baigus kūrenti laužą, jį užpilkite vandeniu arba smėliu, kol jis visiškai nustos rusenti.
Atliekų deginimui – išimtys
Tiesa, žolės ir kitų augalinių atliekų deginimui kai kuriais atvejais daromos išimtys, remiantis Aplinkos ministerijos patvirtintu aplinkos apsaugos reikalavimu lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis.
„Šiuose reikalavimuose numatyta, kad sausą žolę, nendres, nukritusius lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės, augalinės kilmės liekanas lauko sąlygomis leidžiama deginti tada, kai nėra galimybių jų kompostuoti arba jei kompostavimas padeda plisti augalų kenkėjams, bet e arčiau nei 30 metrų nuo pastatų ir tik surinktos, sugrėbtos į krūvas“, – išimtį įvardijo specialistė, tačiau pabrėžia, kad deginimas turi būti nuolat stebimas, o baigus deginimą smilkstančią ugniavietę privaloma pilnai užgesinti vandeniu arba smėliu.
Vis dėlto, nors ir yra daromos išimtys, žolės deginimas nesilaikant aplinkos apsaugos reikalavimų užtraukia nemenkas baudas – už neatsakingą bandymą atsikratyti pernykšte žole, gali tekti pakloti nemenką sumą.
„Už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus deginant sausą žolę, nendres, javus, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės atliekas, atsakomybė yra taikoma pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 186 straipsniu.
Čia numatoma, kad anksčiau minėtų atliekų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 230 eurų ir juridiniams asmenims nuo 60 iki 300 eurų“, – kokia bauda gresia įvardijo M. Osinska.
Pasakė, kokio dydžio baudos gresia
Ražienų, nenupjautų, nesugrėbtų, nesurinktų žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas fiziniams asmenims užtraukia 50-300 eurų dydžio baudą, juridiniams asmenims – nuo 120 iki 350 eurų. Taip pat, savo žemėje pastebėjus ražienų ar nesurinktų šiaudų gaisrą ir nesiėmus priešgaisrinės apsaugos priemonių, žemės savininkams, naudotojams, valdytojams gresia 30-170 eurų bauda.
Miškuose jokios išimtys nedaromos – vienas neatsargus judesys ar neatsakingas poelgis ir gali tekti pakloti nemažą sumą pinigų – nesilaikant priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų, laukia bauda nuo 30 iki 50 eurų, juridiniams asmenims – 90-170 eurų.
Miško naikinimas, žalojimas jį padegant arba nerūpestingai elgiantis su ugnimi, kitoks miško gaisrą ar jo išplitimą sukėlęs apsaugos reikalavimų nesilaikymas užtraukia 560-1200 eurų dydžio baudą, fiziniams asmenims – 1200-2300 eurų baudą.
„Pamatę deginamą žolę nedelsiant skambinkite telefonu 112. Taip pat, pamačius deginimą, kad ugnis neišplistų, svarbu nepraeiti pro šalį, įvertinus riziką pasistengti ugnį gesinti, ko liepsna neapėmė didesnių plotų. Ugnį reikia užplakti medžių šakomis a užtrypti kojomis, užpilti vandeniu arba smėliu.
Be to, ugnies apimtus plotus rekomenduojama apkasti grioveliais, kad ugnis neplistų“, – nelikti abejingais kviečia Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miškų kontrolės skyriaus vyr. specialistė M. Osinska.
