V. Mazuronis
Atrodytų, kad Rusijai atplėšus Krymą, pradėjus karines operacijas Ukrainos teritorijoje ir bandant prievarta atimti Ukrainos piliečių teisę rinktis, klausimas, ką gero padarė V. Putinas yra absurdiškas. Rasti argumentų Rusijos agresijai ir prievartai pateisinti neįmanoma. Paradoksalu, bet būtent šioje situacijoje mes turime progą padėkoti V. Putinui. Agresyvūs jo vadovaujamos Rusijos veiksmai Ukrainoje pažadino mus visus iš saldaus iliuzijų sapno, jog kartą atkurta mūsų Nepriklausomybė yra tarsi Dievo dovana, duota visam laikui, ir kuri savaime liks amžiams. Mes buvome užmigę ar užmigdyti tariamos ramybės dėl mūsų valstybės saugumo. Išsiskirstę po Baltijos kelio mes greit užmiršome, kad valstybę ginti reikia patiems, nes buvome šventai patikėję, kad niekas mums nebegresia. Iš tiesų, kai kas iš mūsų nepakankamai vertino santykius su strateginiais partneriais - Lenkija, JAV, kaimyninėmis šalimis. Abejojo NATO kaip mūsų valstybės saugumo garanto būtinybe. Kvestionavo finansinių įsipareigojimų dydį mūsų krašto gynybai. Šiandien atsibudome. Deja, tai įvyko mums sunkiai suvokiamų V. Putino veiksmų dėka. Šiandien mes akivaizdžiai ir iki skausmo aiškiai pamatėme, jog strateginė partnerystė su JAV, Lenkija, Baltijos šalimis, NATO ir pakankamas krašto gynybos finansavimas yra esminis mūsų saugumo garantas. Visi smuklūs nesutarimai, kaip raidės pase ar gatvių pavadinimų lentelės, yra visiškas niekis palyginti su fundamentaliais mūsų valstybės saugumo klausimais. Šią poziciją sustiprinti padėjo V. Putino ambicijos didinti savo šalies įtaką ne investuojant į aukštąsias technologijas ar kuriant savo piliečių gerovės valstybę, ne lygiuojantis į vakarietiškos kokybės standartus, bet noras archajišku ir istorijon nurašytu keliu plėsti savo galią - tai yra užkariaujant ir plėšiant svetimas teritorijas. Matydami, kokią kainą moka Ukraina už savo apsisprendimą puoselėti demokratines vertybes ir būti arčiau ES, mes dar stipriau suvokiame ES teikiamą naudą ir būtinybę, nes priešingas pasirinkimas reikštų buvimą V. Putino Rusijos sferoje. Tikiu, kad Ukrainos pavyzdys turėjo visiems atmušti bet kokį norą patekti į Rusijos įtakos erdvę. Tikiu, jog V. Putino vadovaujamos Rusijos drastiški ir neprognozuojami veiksmai visiems be išimties parodė energetinio saugumo užtikrinimo bei verslo interesų išskaidymo būtinybę, nesiorientuojant tik į rytus, kad ir kaip viliojančiai bei apgaulingai tai atrodytų. Ukrainos kova už savo ir mūsų laisvę sutelkė mus ir privertė atsibusti. Taigi V. Putino nepateisinama agresija tapo veiksniu, vienijančiu tiek JAV ir ES valstybes, tiek stimulu kiekvienam iš mūsų.
