Dauguma Lietuvos gyventojų sako nesijaučiantys užtikrinti dėl savo ir savo šeimos ateities finansinio saugumo, tačiau patys nesiima tuo rūpintis.
Apklausos rodo, kad net 69 proc. respondentų pripažįsta, jog nelaimingas įvykis, kurio metu jie netektų darbingumo ar net gyvybės, sukeltų finansinių sunkumų artimiesiems. Tačiau tokiems gyvenimo netikėtumams pasirengę mažiau lietuvių: gyvybės draudimu yra apsidraudęs tik kas septintas šalies gyventojas. Taupymo vidurkis Lietuvoje yra vienas mažiausių visoje ES.
Baugina nelaimės
Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos atliktos apklausos duomenimis, 71 proc. respondentų yra pagalvoję apie įvykį, kurio metu netektų gyvybės ar taptų neįgalūs. Labiausiai gyventojai baiminasi pakliūti į avariją ar susirgti nepagydoma liga. Eismo įvykį, kaip tikėtiną nelaimę, nurodė 66 proc. apklaustųjų, neišgydomą ligą – 51 proc. Rečiausiai gyventojai minėjo nelaimės darbe tikimybę: tai, kad yra galvoję apie tokio įvykio galimybę, tvirtino 29 proc. apklaustųjų.
Apie poveikį artimųjų finansinei gerovei, kai dėl nelaimingo įvykio būtų prarastas darbingumas ar gyvybė, susimąsčiusiųjų buvo mažiau – 59 proc. apklaustųjų. Kiti gyventojai sakė apie tai niekada nesusimąstę. Dažniausia jų paminėta priežastis – noras galvoti vien apie pozityvius dalykus (39 proc.). 16 proc. apklaustųjų sakė apie tai negalvojantys, nes nežinojo, ką tokioje situacijoje galėtų padaryti, 9 proc. tvirtino tuo nesirūpinantys, nes gyvena šiandiena, o 8 proc. buvo įsitikinę, kad nelaimė jų neištiks. Tik mažiau nei trečdalis apklaustųjų atsakė, kad ištikus nelaimei jų artimieji jokių finansinių sunkumų nepatirtų arba jie būtų nedideli.
Neturi atsarginio plano
Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidento Artūro Bakšinsko teigimu, Lietuvos gyventojai nepakankamai rūpinasi savo finansiniu saugumu. Pasak jo, tai yra ne tiek ekonominis klausimas, kiek požiūrio, o kartu ir įpročio, reikalas.
„Lietuvoje turime taupymo rezervų, tačiau augant gyventojų pajamoms, o su jomis – ir vartojimui, pamirštame rūpintis ateitimi. Todėl nemaža mūsų visuomenės dalis, ištikus nelaimei, taptų finansiškai pažeidžiama: netekę nuolatinių pajamų ar reikšmingos jų dalies ir neturėdami atsarginio plano, gyventojai būtų priversti skolintis, parduoti turimą turtą ar prašyti socialinės paramos. Tačiau kyla klausimas, ar atsitikus nelaimei pakaks tų išmokų, kurias mūsų valstybė išgali suteikti gyventojams? Pavyzdžiui, našlio pensija Lietuvoje – tik 70 litų“, – komentuodamas tyrimo rezultatus „Valstiečių laikraščiui“ sakė A.Bakšinskas.
Pašnekovas pabrėžė, kad finansinį šeimos saugumą lemia finansinė drausmė, gebėjimas nuolat „juodai“ dienai atsidėti net ir nedidelę dalį savo pajamų bei draudimo apsauga, kuri padėtų užtikrinti skubią finansinę pagalbą, šeimą ištikus nelaimei.
Vakariečiai mąsto kitaip
Remiantis draudimo statistikos duomenimis, lietuviams automobilis, ko gero, yra pats brangiausias turtas. „Per praėjusius metus gyventojai sudarė beveik 152 tūkst. sutarčių savanoriškai apdrausti automobilį, o gyvybės draudimo – vos 58 tūkst. sutarčių“, – pabrėžė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas.
Pasak jo, Vakarų šalyse įprasta apdrausti šeimos maitintojo gyvybę ir taip visus šeimos narius apsaugoti nuo skaudžių finansinių nelaimingo įvykio padarinių. „Vakarų šalyse, kur stiprios taupymo ir investavimo tradicijos, taip pat įprasta gyvybės draudimo priemonę naudoti ir kaip santaupų kaupimo įrankį. Toks taupymas yra efektyvesnis, nei santaupų kaupimas einamojoje banko sąskaitoje ar namuose, kur laisvos lėšos ilgainiui dėl infliacijos praranda vertę“, – apie europiečių teikiamą prioritetą gyvybės draudimui „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo A.Bakšinskas.
Gyvybės draudimu šiuo metu yra apsidraudę vos 15 proc. Lietuvos gyventojų. Viešosios nuomonės tyrimo duomenimis, 41 proc. apklaustųjų imtis veiksmų iš anksto pasirūpinti finansinio saugumo priemonėmis paskatintų padidėjusios pajamos. 25 proc. gyventojų sakė, kad finansine apsauga susirūpintų po to, kai skaudi nelaimė nutiktų jų artimiesiems ar draugams, o 22 proc. respondentų paveiktų šeimos narių paraginimas.
Linkę kaltinti kitus
„Valstiečių laikraštis“ teiravosi, kokios priežastys lemia, kad Lietuvos gyventojai, net jei ir pripažįsta, kad nelaimingas įvykis neigiamai paveiks finansinį šeimos stabilumą, nesirūpina apsaugos priemonėmis. Psichologas, ISM vadybos ir ekonomikos universiteto konsultantas dr. Arvydas Būta mano, kad priežasčių yra nemažai. Pasak jo, svarbiausios priežastys yra nepasitikėjimas institucijomis, nedidelės pajamos ir nepakankamas išprusimas.
Psichologo teigimu, lietuviai linkę atsakomybę permesti kitam. „Kam draustis, jei ugniagesiai, bažnyčia, švietimas, kariuomenė, policija, „Sodra“ ir sveikatos apsauga pasirūpins? – retoriškai, pateikdamas respondentų atsakymus, klausė A.Būta. – Regis, homo sovieticus ar bent jau kai kurie jo požymiai vis dar gyvi. Kam rūpintis savimi, jei tuo pasirūpins Vyriausybė ir valstybės institucijos? Lietuviai nevengia permesti atsakomybę kažkam, ypač jei kas nors jau atsitiko. Rasti kaltus ar kaltą mes mokame greitai ir tobulai. Dažnai girdime klausimą, kodėl. Ir puikiai mokame į jį atsakyti, rasdami kaltus.“ A.Būta taip pat pastebėjo, kad tai, jog lietuviai daugiau draudžia turtą, o ne gyvybę, gali rodyti, kad turtas jiems svarbiau, nei jie patys sau.“ Lietuviams turėti turto yra svarbesnis, vertingesnis savasties įrodymas, nei pats buvimas, gyvybė ir sveikata. Jiems vis dar atrodo, kad yra nepažeidžiami ir nemirtingi, nes juk net kalbėti apie mirtį jiems labai sudėtinga, dažnai net tabu“, – tyrimo rezultatus apibendrino A.Būta.
Vismantas Žuklevičius
