Bendrapavardžiai Olegas ir Nikolajus Popovai pripažinti kaltais dėl įsibrovimų ir vagysčių iš prabangių parduotuvių.
12 bylos tomų
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ainora Kornelija Macevičienė iki šiol 7 kartus teistam Olegui Popovui (34 m.) skyrė devynerių metų laisvės atėmimo bausmę, o 3 kartus teistam Nikolajui – aštuonerių metų įkalinimą pataisos namuose. Taip pat teismas tenkino nukentėjusiųjų pateiktus civilinius ieškinius, kurių bendra suma viršija 760 000 litų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamieji jau ne kartą buvo teisti už nusikaltimų nuosavybei padarymą, tačiau tinkamų išvadų dėl savo elgesio nepadarė, todėl bausmių tikslai gali būti pasiekti tik paskiriant realias laisvės atėmimo bausmes. Visos kaltinamųjų įvykdytos nusikalstamos veikos – tyčinės.
Vyriškiai pripažinti kaltais dėl svetimo turto pagrobimo stambiu mastu įsibrovus į patalpas ir svetimo turto sugadinimo. Tyrimo medžiaga surašyta net į 12 bylos tomų. 2010-2011 metais žaibiškomis vagystėmis užsiiminėję vyrai buvo tapę prabangių parduotuvių salonų savininkų ir draudimo bendrovių siaubu. Vilniaus mieste naktimis jie iš parduotuvių ir prekybos salonų grobė brangius laikrodžius, kailinius, kompiuterinę techniką. Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriaus pareigūnai Olegą ir Nikolajų sulaikė 2011 metų vasaros pabaigoje, po kruopščiai suplanuotos ir atliktos ypač slaptos policijos operacijos.
Vagystes planuodavo
Vagystės buvo daromos iš anksto pasiruošus, atlikus žvalgybą, suplanavus viską iki mažiausių smulkmenų. Vagys buvo labai išradingi. Viena stambiausių vagysčių buvo įvykdyta 2010 metų birželio mėnesį iš Gedimino prospekte esančios laikrodžių parduotuvės „Ženeva“. Tuokart buvo pagrobta šveicariškų laikrodžių už daugiau nei 350 000 litų.
Signalizacija laikrodžių parduotuvėje „Ženeva“ suveikė ankstų rytą. Atvažiavę apsaugos darbuotojai prie parduotuvės išvydo statybinę tvorą, dengtą juoda plėvele, o už tvoros – atlapotas salono duris. Prie jų ilgapirščiai galėjo krapštytis kiek norėjo, nesukeldami įtarimų. O kai durys buvo įveiktos, beliko pulti į vidų, daužyti vitrinų stiklus ir šluoti viską iš eilės. Tam užteko poros minučių ir, apsauginiams palikę pustuštes laikrodžių spintas, vyrai dingo. Po šios vagystės viena didžiausių Baltijos šalyse draudimo bendrovių „If“ UAB „Savas laikas“ išmokėjo per 320 000 litų sumą – kaip žalos atlyginimą.
Ne kartą žaibiškai buvo apvogta ne viena kompiuterių ar laikrodžių parduotuvė. Dažniausias tokių vagysčių scenarijus buvo labai primityvus: trenkiama plyta į langą ar vitriną, o išdužus griebiami arčiausiai stovintys daiktai ir dingstama.
Popovai plėšė subtiliau. Štai ketindami apvogti kompiuteriais ir skaitmenine technika prekiaujančią parduotuvę specialiai išsinuomojo kaimynines patalpas ir per sienoje, jungiančioje parduotuvę ir minėtas patalpas, padarytą skylę pateko į sandėlį.
Kartais pasinaudodavo ir paprastesniais būdais. 2009-ųjų liepos 28-soios naktį į Vilniuje, pramogų ir prekybos centre „Akropolis“ įsikūrusioje juvelyrinių dirbinių parduotuvėje „Baltekslita“ suveikė signalizacija. Šią parduotuvę saugantys apsauginiai į įvykio vietą atvyko po trijų minučių, tačiau vagišių pėdos jau buvo atšalusios. Vėliau, stebėdami vaizdo kamerų įrašą, apsauginiai tik skėstelėjo rankomis – vagišiai teužgaišo tik 40 sekundžių. Veikė labai akiplėšiškai. Vaizdo kameros užfiksavo, kaip, išdauždamas durų stiklą, į parduotuvę įskrieja automobilis „VW Passat“. Iš jo iššoka du kaukėti vyrai, išlaužia vitrinos duris, susirenka juvelyrinius dirbinius ir, žaibiškai sušokę į automobilį, išvažiuoja. Automobilio numeris užtepliotas dažais, o vagys ne tik su kaukėmis, bet ir, kad nesusižeistų į dūžtančius stiklus, apsimuturiavę rankas. Per tas 40 sekundžių vagys susišlavė brangenybių maždaug už 50 000 litų.
Surasta dalis turto
Vagišiai taip pat apiplėšė J. Basanavičiaus ir Gynėjų gatvėse esančias laikrodžių parduotuves, Naugarduko gatvėje esančią mobiliųjų telefonų servisą – taisyklą, Vilniaus centrinėje universalinėje parduotuvėje įsikūrusią juvelyrinių dirbinių krautuvėlę ir dar keletą salonų ar parduotuvių. Vagysčių metu iš parduotuvių buvo pavogta laikrodžių, kailinių, kompiuterių ir kitokios skaitmeninės technikos, moteriškos avalynės.
Į įvykio vietas kaltinamieji atvykdavo tam tikslui įsigytu automobiliu, kurį buvo pritaikę gabenti pavogtiems daiktams: užtamsinę stiklus, išėmę sėdynes, pakeitę ar užteplioję transporto priemonės valstybinį numerį.
Tirdami šiuos ir kitus nusikaltimus, Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriaus pareigūnai glaudžiai bendradarbiavo su Lietuvos kriminalinės policijos biuro padalinių pareigūnais. Po atliktų kratų ir kitokių procesinių priemonių dalį pagrobto turto pavyko surasti. Be to, gavus duomenų, kad didžioji dalis pagrobto turto buvo išvežta ir realizuota Baltarusijoje, buvo nustatyti ir apklausti šios kaimyninės šalies piliečiai.
Pareigūnai nustatė, kad pagrobtą turtą betarpiškai realizavo ir vilnietis M. Taraškevičius. Įtarus, kad šis, neteisėta veikla vertęsis vilnietis, galbūt, realizavo ne tik šių bet ir kitų nusikaltimų metu pagrobtą turtą, ikiteisminis tyrimas dėl jo veikų buvo atskirtas ir tęsiamas.
Tapo metų sekliais
Policija jau yra nukenksminusi ne vieną žaibiškai besidarbuojančių vagišių grupuotę. Už „žaibiškų vagysčių“ Vilniuje atskleidimą „Metų sekliu“ 2001 metais buvo pripažintas dabartinis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Antonis Mikulskis. Tuomet kriminalistai demaskavo gaują, kuri per du metus apvogė 31 objektą. Kaip tik ši gauja buvo apiplėšusi prabangų „Nijolės“ kailių saloną, įsikūrusį sostinės Gedimino prospekte. Per minutę buvo išnešti 21 kailiniai, kurių vertė – pusė milijono litų.
Kaip ir Popovai, taip ir ši grupuotė, plėšė prabangos prekėmis prekiaujančias parduotuves. Nuo vagišių nukentėjo brangios vaizdo ir garso aparatūros parduotuvė „Hi End Collection“, firminių drabužių parduotuvės „Adidas“, „Nostalgija“, kosmetikos priemonių parduotuvė „Sarma“ ir daugybė kitų.
Kriminalistams pavyko ne tik sulaikyti daugiau kaip 10 vagišių, bet ir surasti nemažai pavogtų daiktų. Kriminalinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (KNTT) pareigūnai tiesiog lipdavo vagims ant kulnų, žinojo apie visus jų nusikaltimus, tačiau suimti nesiryžo dėl įkalčių stokos. Tuomet KNTT komisaras A. Mikulskis ir pasiūlė sudaryti dvi tyrimo grupes. Viena jų dirbo slaptai ir apie jos egzistavimą žinojo tik trys žmonės: tuometinis Vilniaus kriminalinės policijos vadovas Jonas Subačius, tuometinis komisariato vadovas Erikas Kaliačius ir vienintelis dar policijoje tebedirbantis A. Mikulskis. Būtent slaptajai grupei ir pavyko išsiaiškinti visus gaujos narius.
Pareigūnai jau sekė nusikaltėlius, kai šie plėšė vienos tuometinio premjero Rolando Pakso patarėjos butą J. Basanavičiaus gatvėje. Vagišiai kelias dienas sekė butą, nagrinėjo signalizacijos sistemą ir joje atrado silpną vietą. Nebuvo judesių daviklių, tad signalizacija sudirbdavo tik atvėrus langus ar duris. Tuomet vagys palėpėje išpjovė lubose skylę ir per ją išnešė tris paveikslus, spalvotą televizorių ir aukso dirbinių. Tą dieną vagišiai su grobiu grįžo namo, o štai kitą rytą prasidėjo areštai. Dešimt „žaibiškųjų vagysčių“ veikėjų atsidūrė už grotų. Beje, tai buvo retas atvejis, kai vagys plėšė butą. Įprastai jie plėšdavo tik parduotuves.
Tai buvo jauni, bet jau patyrę vagys. Jie veikdavo iš tikro žaibiškai. Kai įsijungus signalizacijai atvykdavo saugos tarnybos ir policija, nusikaltėlių jau nebebūdavo. Gaujos nariai sugebėdavo įsilaužti į signalizacijos sistemą ir suvėlindavo jos suveikimo laiką. Signalas apsaugos pulte nuskambėdavo tuomet, kai vagys jau būdavo išvažiavę.
Vagių branduolį sudarė 8 gerai organizuoti ir apmokyti asmenys. Kiekvienas jų atlikdavo savo funkcijas. Vienas stovėdavo sargyboje, kitas išjungdavo signalizaciją, trečias išdauždavo stiklą ar atrakindavo spyną. Į savo veiklą jie tik kelis kartus buvo įtraukę asmenis, nepriklausančius grupuotei. Jie paprastai nieko nežinodavo apie gaujos veiklą, atlikdavo savo darbą, gaudavo atlygį ir daugiau operacijose nedalyvaudavo.
Prekės bemaž visada būdavo užsakomos iš anksto. Vagys tą pačią naktį ar kitą dieną vogtų daiktų atsikratydavo. Supirkėjai už prabangos prekes nusikaltėliams mokėdavo apie trečdalį jų tikrosios kainos.
Tik faktai
Policija ir draudikai ir dabar perspėja, kad žaibiškai besidarbuojantys vagišiai sukelia vis daugiau nuostolių. Draudikai pastebi, kad nuo žaibiškų vagysčių nukenčia tiek gyventojai, tiek įmonės.
Pasak draudimo eksperto, didžiausia tikimybė nukentėti nuo žaibiškų vagysčių gresia įmonėms, pardavinėjančioms kompiuterinę techniką, juvelyrinius dirbinius bei mobiliuosius telefonus.
Siekiant apsisaugoti nuo vagysčių arba bent jau išvengti didelių nuostolių, parduotuvėms ne darbo metu rekomenduojama iš vitrinų išimti brangiausius daiktus ir juos padėti į seifą. Taip pat nereikėtų kasoje palikti pinigų. Brangesnes prekes reikėtų laikyti sunkiai pasiekiamose vietose, nelaikyti jų vienoje vitrinoje, o išdėstyti skirtingose prekybinės salės vietose toliau nuo durų.
Gyventojai taip pat turėtų vengti vagis masinančius brangius daiktus dėti pro langus gerai matomose vietose. Keli skirtingi kokybiški durų užraktai, apsauginės žaliuzės nesulaiko vagišių, tačiau gerokai juos sugaišina, tad saugos tarnyba turi daugiau galimybių atvykti ilgapirščiams dar nepatekus pro duris. O ir įvedus signalizaciją labai svarbu sutarti su kaimynais ir paprašyti, kad jie, pastebėję ką nors įtartino, nedelsdami praneštų. Deja, kad ir kaip kruopščiai imamasi atsargumo priemonių, vagysčių ar kitų nelaimių išvengti pavyksta ne visuomet, todėl rekomenduojama pasvarstyti, ar nevertėtų turto apdrausti.
Genadijus SKRIPKA
