Teismo sprendimu buvęs Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų (KOP) Aviacijos bazės karininkas, kapitonas Sergejus Pusinas ir Rusijos pilietis Sergejus Moisejenka už grotų liks mažiausiai dar trims mėnesiams.
Teismo manymu, baudžiamojoje byloje surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad S.Pusinas galėjo padaryti jam inkriminuojamą labai sunkų nusikaltimą. Kadangi jis turi ryšių Rusijoje, teismas mano, kad, baimindamasis jam gresiančios 3-15 metų laisvės atėmimo bausmės, vyras gali bėgti ir slėptis nuo teismo.
Šiaulių apygardos teismo atstovas spaudai Vytautas Jončas BNS sakė, jog, teismo vertinimu, švelnesnėmis negu suėmimas priemonėmis nebus galima užtikrinti jo dalyvavimo procese.
Panašiais motyvais buvo pratęstas suėmimo terminas ir S.Moisejenkai. Šnipinėjimu kaltinami 34 metų S.Pusinas ir 66 metų S.Moisejenka yra suimti nuo 2014 metų gruodžio 29 dienos.
Be to, teismas antradienį pratęsė laikiną nuosavybės teisių apribojimą S.Moisejenkos turtui – Šiaulių mieste esančiam jo garažui, automobiliui „Mecedes-Benz“ bei pinigams. Manoma, kad pinigai galėjo būti naudojami slaptos informacijos pirkimui. Jeigu teismas priims apkaltinamąjį nuosprendį, papirkimui naudoti pinigai gali pripažinti nusikaltimų vykdymo priemone. Tokie atveju apie 2 tūkst. eurų gali būti konfiskuota Lietuvos valstybės naudai.
Šnipinėjimo bylą Šiaulių apygardos teismas pradėjo nagrinėti liepos viduryje.
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2014-ųjų gruodį, Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos (AOTD) surinkus informacijos, kad Lietuvos kariuomenės KOP Aviacijos bazės karininką S.Pusiną dar 2012 metais užverbavo Rusijos žvalgybos tarnyba. Tyrimo duomenimis, šios tarnybos pavedimu S.Pusinas rinko ir per Rusijos pilietį S.Moisejenką perduodavo Rusijos žvalgybos tarnybą dominančią informaciją.
S.Moisejenka anksčiau turėjo Lietuvos pilietybę ir net slėpė turįs Rusijos pilietybę, tai buvo nustatyta ikiteisminio tyrimo metu. Lietuvos institucijos vėliau S.Moisejenkos Lietuvos pilietybę panaikino.
Baudžiamosios bylos duomenimis, Rusijos pilietis S.Moisejenka per slaptus susitikimus perduodavo ir patikslindavo Rusijos žvalgybos tarnybos užduotis, instruktuodavo S.Pusiną, kokiais būdais rinkti informaciją ir kokias informaciją fiksuojančias technines priemones naudoti. S. Moisejenka taip pat yra perdavęs S.Pusinui techninių priemonių, specialiai skirtų žvalgybinei veiklai vykdyti, bei pinigų techninėms priemonėms įsigyti. Bylos duomenimis, kaltinamasis S.Moisejenka už surinktą ir perduotą informaciją S.Pusinui mokėjo nuo 500 iki 1000 eurų.
Asmenų susitikimai vyko Lietuvoje, laikantis ypatingos konspiracijos, kaip teigia prokuratūra, profesionaliai slepiant būsimų susitikimų datą, laiką ir vietą.
S.Pusinas kaltinamas surinkęs ir nuo 2012 metų iki 2014 metų pabaigos perdavęs informaciją apie Lietuvos kariuomenę bei NATO oro policijos misijų veiklą, šias misijas vykdžiusių karinių orlaivių skrydžius, karinius mokymus, karinių pajėgumų dislokacijos vietas, Lietuvos kariuomenės ir NATO ISAF (Tarptautinių saugumo paramos pajėgų) operacijas Afganistane, apie nuotoliniu būdu valdomus žvalgybinius orlaivius, šių orlaivių skrydžius ir galimas dislokacijos vietas. Jis taip pat kaltinamas perdavęs Lietuvos krašto apsaugos ministerijos dokumentų kopijas, kai kurių KOP Aviacijos bazės karininkų asmens bylų kopijas. Dalis perduotų dokumentų buvo įslaptinti ir sudarė tarnybos paslaptį.
Tyrėjų duomenimis, informaciją S.Pusinas rinko savo tarnybos vietoje, taip pat NATO operacijų Afganistane vykdymo metu – tam jis naudojo vaizdo įrašymo įrangą, informaciją perdavinėjo tiek žodžiu, tiek nukopijavęs dokumentus ar įrašius į įvairias laikmenas.
Pradėjus ikiteisminį tyrimą ir atliekant kratas įvairiuose objektuose taip pat rastas didelis kiekis sprogmenų, šaudmenys, rankinės granatos su sprogdikliais, apie 1,6 kg didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos, daugiau kaip 50 vienetų įvairaus kalibro šaudmenų.
Šia nusikalstama veika kaltinamas S.Moisejenka bei kitas Lietuvos pilietis Ainas Kazlauskas, pas kurį ir rasta didžioji dalis sprogstamosios medžiagos, rankinės granatos bei šaudmenys.
36 metų A.Kazlauskui, kuriam kaltinimai dėl šnipinėjimui nėra pateikti, tik dėl nelegalaus sprogmenų laikymo, skirtos kitos kardomosios priemonės, jis teismo laukia laisvėje.
Teismas bylą nagrinėja už uždarų durų. Pirmajame posėdyje liepos 14 dieną paskelbtas kaltinamasis aktas, kitas posėdis vyks lapkritį.
